Laisvalaikiu mudu turėjome puikių kelionių, kurios taps nuostabiais būsimais prisiminimais. Jaučiu, kad kelionės mus dar labiau suartino. Draugė pripažino, kad jos jausmai taip pat labai sustiprėjo.

Tačiau dar liko nemažai laiko iki stažuotės pabaigos. Be to, yra tikimybė, kad mergina norės porą metų studijuoti užsienyje. Mano, bet taip pat ir draugės, veiklos užsienyje pačios iš savęs nėra tramplinas į profesinę ateitį. Tai labiau jaunatviškas pasaulio pamatymas, bet nieko rimto darbine prasme. Tačiau aš jaučiu atsakomybę už tai, kad susikurtume tvirtesnį pagrindą po kojomis. O to padaryti blaškantis po pasaulį nemanau, kad pavyks.

Iš čia vis labiau kankina dilema: ar dar vėjavaikiškai pagyventi - pastudentauti metus - kitus prisitaikant prie merginos? Bet tuo pačiu paaukoti tą laiką, kurį galėčiau skirti pagrindo po kojomis kūrimui? Ir ką daryti tada, grįžus kupinam įspūdžių, tačiau nuogam - basam? Tai atrodo menka bėda, kol tas momentas toli. Bet jis ateis. O gal, priešingai, imti kurti gerovę, į kurią draugė galės grįžti? Bet, kaip jau rašiau, draugystės per atstumą nuvysta...

Apie šiuos nuogąstavimus kalbamės. Draugė sako, kad anksčiau ar vėliau jai būtų reikėję pagyventi ne Lietuvoje. Ji sakosi norinti būti kartu, tačiau nemano, kad jeigu tektų kurį laiką praleisti atskirai, tai draugystė dėl to labai nukentėtų. Aš esu kitokios nuomonės. Galbūt todėl, kad esu pora metų vyresnis ir turiu daugiau patirties bei analogišką situaciją išgyvenusių draugų. O gal apskritai problema yra trečia, kad santykiuose visgi nėra viskas taip jau gerai, ir aš esu pasiryžęs mesti viską ir metus gyventi kitoje mūsų vienišos planetos pusėje, tačiau draugė yra mažiau linkusi daryti atvirkščią nuolaidą – greičiau grįžti į Lietuvą?..

Viena vertus, kaip ir šokyje, vyras turėtų vesti. Kita vertus, kur yra riba tarp diktatūros ir per didelio pasidavimo kito žmogaus gyvenimo būdui? Prašau patarimo, kaip tokios situacijos atrodo iš šalies. Koks sprendimas būtų geresnis? Geresnis – turiu omenyje toks, kad taip pasielgus išsaugotume poros santykius ne tik patiriant kelionių įspūdžius užsienyje, bet ir vėliau „nusileidus ant žemės“.

Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė

Skaitant jūsų klausimą, kilo labai šviesios ir pozityvios mintys bei jausmai. Iš jūsų pasidalinimo sklido didelis rūpestis santykiais ir bandymas ieškoti, kas būtų geriausia judviem kartu ir kiekvienam atskirai. Tai man kalba apie nemažą sąmoningumą draugystės su mylimu žmogumi klausimu, siekiu nestabdyti kito žmogaus ir tuo pačiu išsaugoti jums svarbią bendrystę. Gražu ir tai, jog pats nebepajėgdamas surasti, kas jūsų atveju būtų teisingiausia ir svarbiausia, ieškote pagalbos.

Visgi tiesaus atsakymo nepavyks man jums suteikti. Nes jūsų aprašytą problemą man norisi priskirti prie pasirinkimo sukeliamų sunkumų, kuriuos bet kuriuo atveju teks padaryti jums pačiam. Tačiau pabandysiu pasidalinti, kaip aš matau vieną ir kitą sprendimą. Pradėti noriu nuo temos apie norą pasirūpinti tolimu rytojumi, pasiekti tam tikrus tikslus, kurie tarsi leistų judėti toliau, padėtų įgyvendinti kitas svajones, kurios dažnai skamba taip: „Jei turėsiu pastovų darbą, galėsiu kurti šeimą; jei gerai uždirbsiu, galėsime turėti vaiką; jei pajamos padidės, galėsime galvoti apie antrą mažylį šeimoje ir t.t.“

Bendras gyvenimas, šeimos sukūrimas, santykių įteisinimas atrodo toks didelis iššūkis, jog norisi tam pasiruošti. Ir tas pasiruošimas neretai yra nukreipiamas ne ta linkme. Jis siejamas su materialine gerove, kuri nėra nereikšminga, tačiau toli gražu nevaidina pagrindinio vaidmens vyro ir moters santykiuose.

Taigi jūsų negalėjimas apsispręsti ar išbūti santykyje su mylimu žmogumi ar rizikuoti ir kurti jums bendrą ateitį, nėra susijęs su dabartimi. Tai yra mintys apie rytojų, kuris nebūtinai išauš. Vien jau žodžių darinys, „Vienas ketinu kurti bendrą ateitį“, neatrodo labai nuoseklus ir logiškas. Bendrumas dažniausiai kuriamas dviese. Ir dažniausiai tada, kuomet jo reikia, o ne į ateitį. Žinoma, tai visai ne tas mokymas, kurį girdime iš savo tėvų, visuomenės. Pasirinkimas išgyventi šią dieną ir suvokti šiandienos iššūkius, uždavinius ne visada skamba ir brandžiai, o juo labiau saugiai, tačiau neretai turi daugiau prasmės.

Tačiau negali būti nė kalbos apie vienareikšmį atsakymą, jog turite pasiduoti savo merginos norui švęsti gyvenimą. Kodėl? Pirmiausia svarbu galvoti apie tai, ko norite jūs. Ne dėl to, kad imtumėte kovoti, o dėl to, kad aiškiai suvoktumėte pasirinkimo esmę. Ar renkatės tarp savo ir mylimo žmogaus norų ar tarp dviejų savo norų: sukurti saugumą ar dar šiek tiek pasilinksminti?

Gali būti, jog nei vienas, nei kitas nėra jūsų troškimai, tuomet ar yra trečias jūsų norų variantas? Žinoti savo siekius svarbu, įsivardinant, kas jums gyvenime yra svarbiau: aš ar kitas? Kaip jausitės, bandydamas įgyvendinti kito žmogaus troškimus, o ne savo? Ko už tai galite ar norėtumėte paprašyti iš kito? Tokie klausimai ir atsakymai į juos turėtų padėti išgryninti, kas iš tikro sudaro jūsų pasirinkimą ir dėl ko realiai jūs turite apsispręsti.

Yra ir dar vienas aspektas, kurį svarbu įsivardinti, tai skirtingas moterų ir vyrų atsakomybės lygmuo už rytdieną. Vyrai dažnai jaučiasi atsakingi už tai, kur jie parsives savo moterį, kuo ją pamaitins, ką turės jų vaikai ir panašiai. Dėl to nieko nuostabaus, jog jūsų mylimoji dar nori įspūdžių, potyrių, o jums ramybės neduoda žodis „reikia“ – reikia pasirūpinti būsimu savo ir savo moters gyvenimu.

Be to, jog svarbu įvardinti, kas yra tikrieji jūsų norai, o kas ne; atsirinkti, kas yra šios dienos uždaviniai, o kas rytdienos, manau yra ir dar vienas aspektas, kaip jūs įvardinote, gal ne viskas ir gerai su tais jūsų santykiais. Perskaičius situaciją, kaip ją suvokiate jūs, panašu, jog nerimo, ar santykiai išliks, daugiau yra jūsų pusėje.

Jums kelia didesnį susirūpinimą santykiai per atstumą, nei jūsų merginai. Galbūt tai yra viena iš žymių, rodančių, jog vertėtų savo mylimąją pakviesti rimtam pokalbiui apie jūsų ateitį. Kaip kiekvienas ją įsivaizduojate, ko norite, ko siekiate, kas jums yra svarbu? Būtų nuostabu, jei sugebėtumėte pasidalinti savo įsivaizdavimais apie asmeninius planus ir kaip jie susiję su jūsų ryšiu, buvimu kartu ir kaip tą santykį įsivaizduojate.

Kol nėra aiškaus įsipareigojimo, gana sudėtinga ir nenuoseklu kurti ateitį atskirai, nes nebūtinai ji atiteks būtent šitai merginai. Dėl to labai svarbu kuo aiškiau suvokti savo norus, nerimus ir ketinimus, bei ko iš tikro nori jūsų mergina. Galbūt situacijos aiškumas jums padėtų pasirinkti, ar džiaugtis šiandiena ir jos suteikiamomis galimybėmis, ar kurti saugumą sau. O jei norite ką nors daryti dėl mylimos merginos, paklauskite, ko ji iš jūsų tikisi, antraip prasilenkimo tikimybė gana didelė. 

Vaida

Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite psichologui@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai).

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją