Susirgęs depresija, pradėjau lankyti psichoterapiją. Per daug nesigilinom į sociofobijos problemą, kadangi aš tuo metu nelaikiau to didele problema, juo labiau kad sociofobija – vienas iš depresijos simptomų. Tačiau dabar, kai visi kiti simptomai dingo, sociofobija liko, ir dar aštresnė nei bet kada ankščiau. Tai tikrai trukdo man gyventi. Netgi griauna mano santykius.
Jaučiuosi gerai su kitais žmonėmis tik tada, kai juos gerai pažįstu. Jei sužinau, kad tuo metu su draugais bus man nepažįstamų žmonių, visais būdais stengiuosi vengti tokių susitikimų. Galų gale, tai man trukdo dirbti. Dirbu tokį darbą, kur pakankamai dažnai tenka skambinti nepažįstamiems žmonėms. Jei iš vakaro žinau, kad kitą dieną laukia tokie darbai, iš vakaro beprotiškai nervinuosi, tikiuosi, kad ryte prabusiu su temperatūra ir neteks eiti į darbą.
Galbūt galėtumėte patarti, kaip elgtis, kad būtų įmanoma kontroliuoti savo baimę?
Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė
Nerimas, įvairios baimės ir fobijos turi skirtingas gydymo formas. Nuo to, kokia teorija remiasi konsultantas, priklauso jo taikomos technikos, sprendžiant šio tipo sunkumus. Vieni bando kuo konkrečiau atrasti ir įvardinti, kas sužadina asmens išgyvenamą nerimą, kas jį sukelia ir palaiko. Kokią naudą žmogus turi iš jo patiriamos baimės, net jei iš pirmo žvilgsnio ji neša tik problemas. Dar vienas iš bandymų sušvelninti nerimą - minčių koregavimas, baimės objekto nujautrinimas.
Norint įveikti savo baimę, svarbu kuo daugiau apie ją žinoti, suvokti jos nepagrįstumą ir atpažinti, kokios iracionalios mintys, nuostatos ją palaiko. Tuomet pabandyti išsirinkti priimtiniausią techniką, kuri padėtų sumažinti susijaudinimą, susidūrus su nerimo objektu, koreguotų netinkamus įsivaizdavimus. Taip pat nerimą mažina kuo dažnesnis susidūrimas su baimę keliančiomis situacijomis ir, kuomet jose pabūnate, - kuo smulkesnis aptarimas bei įvertinimas.
Galite priimti tai kaip užduotį, tarkime, savaitę kiekvieną dieną paskambinti konkrečiam skaičiui nepažįstamų žmonių ir aprašyti kiekvieną skambutį: kaip jautėtės prieš skambindamas, per pokalbį, po skambučio; kokios mintys kankino; kuriame etape jautėte didžiausią baimę; kas ją padėjo iškęsti. Po savaitės perskaitęs savo užrašus galėsite stebėti, kaip keičiasi jūsų reakcija. Kai skambinimas kels mažesnę įtampą, pabandykite pereiti prie tolesnių nerimo situacijų, kurias taip pat stenkitės nujautrinti.
Tai yra vienas iš būdų. Tačiau kadangi jūsų nerimas yra kito sunkumo kontekste, verta pasikonsultuoti su psichologu ar psichoterapeutu.
Baimės neretai sprendžiamos gana konstruktyviais ir dažniausiai greitais būdais. Kuo daugiau nagrinėjama ši tema, kuo dažniau kalbama apie nerimo objektą, tuo mažiau grėsmės jis kelia. Taigi su konsultanto pagalba jūs galėsite smulkiau aptarti, kas yra tikrasis jūsų baimės objektas ir atrasti efektyviausią jo nuslopinimo būdą.
Vaida
Rekomenduojama literatūra:
1. Aaron T. Beck „Kognityvinė terapija ir emociniai sutrikimai“, 2005 m.
2. Albert Ellis „Kaip nepasiduoti nerimui ir jį kontroliuoti“, 2006 m.
Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite psichologui@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai).
