Žmogaus teisių gynimo organizacijos "Human Rights Watch" duomenimis, pati blogiausia moterų padėtis yra konservatyviame, musulmoniškame Afganistane. Nors 2001 metais nuo valdžios nuvertus Talibaną, joms buvo leista grįžti į darbus ir mokytis, šia vakarietėms savaime suprantama galimybe realiai pasinaudoti gali reta Afganistano moteris. Dar daugiau - tiek šioje karo niokojamoje šalyje, tiek kaimyniniame Pakistane šimtais skaičiuojami moterų žmogžudysčių, "nužudymų dėl garbės", pagrobimų, vyro smurto, savižudybių, išprievartavimų atvejai.
"Lietuva, dalyvaudama misijose Afganistane ir padėdama užtikrinti saugumą, kartu labai prisideda prie moterų ir mergaičių padėties šioje šalyje gerinimo", - sakė Lietuvoje viešinti JAV ambasadorė lyčių lygybės klausimais Melanne S. Verveer per spaudos konferenciją pirmadienį.
Pasak ambasadorės, moterų teisių klausimas kalbant apie taikos užtikrinimą yra labai svarbus, būtina ieškoti būdų, kaip joms padėti gauti išsilavinimą, suteikti galimybę ugdyti savo talentus, gauti sveikatos paslaugas.
Tarptautinė bendruomenė imasi pastangų siekiant pagerinti moterų padėtį. Pasak užsienio reikalų viceministro Evaldo Ignatavičiaus, Nyderlandai inicijuoja moterų mokymo Afganistane projektą, JAV - moterų lyderystės Rytų Europoje ir Kaukaze programą. Čia prisidės ir Lietuva, rengdama moterų verslumo skatinimo Baltarusijoje, Kaliningrado srityje, Gruzijoje programas.
"Skiriamas dėmesys moterų lyderystės skatinimo klausimui Moldovoje, Azerbaidžane, sutarta koncentruotis ir į moterų padėtį Kirgizijoje. Aktyviau įtraukti į bendradarbiavimą Irano moteris", - teigė E. Ignatavičius.
Nors moterų padėtis demokratinėse ir išsivysčiusiose pasaulio valstybėse yra nepalyginamai geresnė, moterų teisių aktyvistai sako, kad ir čia dar yra kur dirbti. JAV ambasadorės teigimu, problemų kyla derinant šeimą su karjera, ir šioje srityje dar reikia ieškoti sprendimų.
Štai Lietuvoje, kur iš trijų svarbiausių valstybės pozicijų dviejose - moterys: Lietuvos valstybės vadovė yra Dalia Grybauskaitė, o Seimui vadovauja Irena Degutienė, kituose vadovaujančiuose valstybės ir savivaldos postuose, užsienio reikalų viceministro nuomone, jų galėtų būti ir daugiau. Lietuvoje aukščiausiose valdymo struktūrose ir savivaldybėse moterų - 19,1 proc., tai atitinka pasaulinį vidurkį.
"Bet Europoje dar turime į ką lygiuotis. Pavyzdžiui, Norvegijoje, norint pasiekti lyčių balansą, buvo taikomos kvotos. Manau, kad tai diskutuotinas klausimas", - teigė E. Ignatavičius.
Pasak viceministro, Lietuvoje pakankamai ryškios disproporcijos išryškėja ir žvelgiant į akademinės karjeros siekiančių moterų statistiką.
"Nors dauguma turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą yra moterys, tačiau, žiūrint į mokslinius laipsnius, moterų ryškiai mažėja. Habilituoto daktaro laipsnį turi tik 19 proc. moterų, o profesoriaus vardą - tik 15 proc. Tai reiškia, kad yra kliūčių, trukdančių moterims daryti karjerą", - sakė E. Ignatavičiaus.
Užsienio reikalų viceministras taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje moterys vidutiniškai gauna penktadaliu mažesnį atlyginimą, rizika patirti skurdą joms yra didesnė. Pavyzdžiui, pensinio amžiaus moterys skursta 2,5 karto labiau.
"Kalbant apie smurto prieš moteris problemų sprendimą, mūsų priimti teisiniai mechanizmai yra vieni pirmaujančių Europoje, tačiau, viena, yra įstatymai, kita - jų vykdymas. Be to, Lietuva nėra sala, per mūsų regioną taip pat veda prekybos moterimis, mergaitėmis keliai", - problemas vardino E. Ignatavičius.
Demokratijų bendrijai pirmininkaujanti Lietuva balandžio 11-12 dienomis Vilniuje sušaukė Demokratijų bendrijos Lyčių lygybės darbo grupės steigiamąjį susirinkimą.