Statistika rodo, kad pavasarį padidėja savižudybių skaičius, kuris siejamas su pavasarinės depresijos ypatumais. Sergančiajam depresija gyventi darosi sunku, nes ši liga paveikia nuotaiką, protą, kūną, elgesį, bendravimo sugebėjimus.
Skirtingiems asmenims ji pasireiškia skirtingai. Net depresiją sukeliančios priežastys gali būti skirtingos - vieniems ji susiformuoja dėl sutrikusios hormonų pusiausvyros, kitiems - dėl sunkių išgyvenimų, tretiems po persirgtos kitos ligos, o kai kuriems ji pasireiškia tam tikrais metų laikotarpiais (sezoninė depresija). Depresija gali susiformuoti sergant kitomis psichikos ligomis.
Pagrindiniai depresijos simptomai:
- bloga nuotaika;
- sumažėja interesai ir pasitenkinimas, atsiranda malonumo, gyvenimo džiaugsmo stoka;
- energijos stoka, nuovargio jausmas, sumažėja aktyvumas.
Kiti depresijos simptomai: susilpnėjusi dėmesio koncentracija (skundžiamasi “pablogėjusia atmintimi”); sumažėjęs savęs vertinimas ir pasitikėjimas savimi; kaltės ir savęs nuvertinimo idėjos, nepasitikėjimas savimi, dėl daugelio gyvenimo įvykių sergantysis linkęs prisiimti kaltę; kyla minčių apie mirtį ar savižudybę; sutrikęs miegas (nemiga ar mieguistumas); sutrikęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs).
Be to, yra dar daugiau kitų depresijos simptomų (skausmai, virškinimo sutrikimai, seksualiniai sutrikimai ir kt.), kuriuos tinkamai gali įvertinti tik gydytojas.
Diagnozavus depresiją, skiriamas gydymas antidepresantais. Greta medikamentinio gydymo gydytojas gali paskirti psichoterapiją, psichologo ar socialinio darbuotojo konsultacijas. Papildomos priemonės: šviesos terapija, C ir B grupės vitaminai, melisos, verbenų, jonažolių preparatai. Sveikimo periodu labai veiksmingos mankštos, treniruotės baseine, kitas fizinis aktyvumas.
Beje, mokslininkai dabar kalba ne tik apie depresijos žalą, tačiau prabilo ir apie jos naudą.
