Dažniausiai nekenčia mažamečiai
Paskutinius trejus metus Lietuvoje užregistruojama vis daugiau nusikaltimų, kurių aukomis tampa vaikai, 2002 metais tokių nusikaltimų užregistruota 1658. 315 atvejų tai buvo smurtas, patirtas vaiko iš artimų žmonių. Dažniausiai smurtą patiria vaikai iki 10 metų, nes tokio amžiaus jie negali apsiginti ir yra labiausiai pažeidžiami.
Kasmet apie 3 tūkst. vaikų skiriama globa. Iš šio skaičiaus 48,9 procento - dėl smurto šeimoje. Palyginti su 1997 metais, dėl smurto nuo tėvų atskirtų vaikų skaičius padidėjo daugiau nei dvigubai. Prieš vaikus vis dažniau smurtauja jų artimieji.
Smurto prieš vaikus statistika nėra tiksli. Tyrimai rodo, kad dauguma smurtą patyrusių vaikų niekada nepatenka į visuomenės dėmesio akiratį ir jų atvejai niekur nėra įregistruoti. Ypač tai liečia seksualinės prievartos atvejus.
Nors Klaipėdoje situacija stabili, tačiau toli gražu nepatenkinama. Uostamiestyje įvairaus smurto prieš vaikus atvejų užfiksuojama apie 130 per metus. Vaikai dažniausiai nukenčia problemiškose šeimose, tačiau maždaug 30 proc. iš visų buitinio smurto atvejų Klaipėdoje pasitaiko iš pažiūros normaliose šeimose.
Mušti vaiką Lietuvoje įprasta
Dažniausiai smurtas aiškinamas kaip fizinė, psichologinė, seksualinė prievarta, nepriežiūra. Priežastys, sąlygojančios buitinį smurtą šeimoje yra skurdas, girtavimas, narkomanija, tėvų psichinės ligos. Dėl daugėjančių buitinio smurto prieš vaikus atvejų dažnas linkęs kaltinti prastą ekonominę situaciją.
Fiziniu smurtu vadinamas vaiko stumdymas, mušimas, spardymas, žudymas, sužeidimas ir kt. Šiais metais Klaipėdoje jau užregistruoti šeši fizinio smurto šeimoje atvejai. Praeitais metais buvo 17 tokių atvejų.
Lietuvoje vaikų mušimas - gana įprastas reiškinys. Dažniausiai vaikus muša tėvas arba patėvis. "Beržinė košė" karta iš kartos laikoma auklėjimo priemone. Suaugusieji muša vaikus ir dėl kitų priežasčių: impulsyvumo, nestabilios psichikos.
Tyrimai rodo, kad kas antras turintis vaikų Lietuvos gyventojas juos muša. Tokie vaikai, sukūrę savo šeimas, dažniausiai taiko iš tėvų perimtas auklėjimo priemones.
Fizinis smurtas sukelia vaikų brutalumą, nusikalstamumą, dėl jo sutrinka vaiko mąstymas, neigiami padariniai lydi visą gyvenimą, dažniau mušami vaikai vėliau įgyja menkesnį išsimokslinimą, nei kitaip auklėti vaikai.
Žeminimas ir gąsdinimas taip pat yra smurtas
Psichologiniu smurtu laikomi prieš vaiką vartojami įžeidžiantys žodžiai, pastabos, draudimai, grasinimai, gąsdinimai, žeminantys žmogaus savigarbą ir žeidžiantys jo orumą. Taip veikiamas vaikas užsisklendžia savyje, konfliktuoja su skriaudėju, pradeda vartoti narkotikus, alkoholį. Didžiausia problema, kad žodinio spaudimo daugelis nelaiko smurtu. Klaipėdos vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėja Gražina Aurylienė sakė: "Daugelis vaikų mano, jog moralinis smurtas yra baisiau už fizinį. Jie sako, kad geriau jau būtų tėvai už plaukų patampę ar sudavę..."
Dažniausiai Lietuvoje ir Klaipėdoje pasitaikantis smurtas yra nepriežiūra: dėmesio stoka, nesirūpinimas, draudimas šviestis, fiziškai vystytis, marinimas badu. Per metus Klaipėdoje išsiaiškinama apie 100 tokių atvejų. G. Aurylienės manymu, vaiko nepriežiūros priežastys yra girtavimas, narkomanija, prostitucija, taip pat tėvų psichinės ligos.
Seksualinę prievartą sunku įrodyti
Seksualinė prievarta yra sunkiausiai išaiškinamas nusikaltimas, jų mažiausiai fiksuojama oficialiai. Dažniausiai vaikai ir juos globojantys suaugusieji gėdijasi įvykusio fakto, vengia prisipažinti ir neieško specialistų pagalbos.
Iš visų 2002 metais užfiksuotų smurto prieš vaikus atvejų 92 buvo seksualinė prievarta. Klaipėdoje šiemet buvo gauta pora nusiskundimų, tačiau prokuratūra šių faktų neįrodė.
Lytinis smurtas vaikui yra ypač žalingas. Kaip ir incestas (lytiniai santykiai tarp tėvų ir vaikų, brolių ir seserų), jis sutrikdo asmenybės raidą ir gali sukelti lytinės orientacijos pokyčius.
Visuomenė stebi abejingai
Klaipėdos Vaikų teisių apsaugos tarnyba informaciją gauna iš įvairių šaltinių: policijos, šeimos narių, kaimynų. Išsiaiškinus gautus faktus ir priežastis, vaikui suteikiama medicininė, psichologinė, teisinė pagalba. Prieš savo vaikus smurtavę tėvai gali gauti įvairias nuobaudas: nuo įspėjimo iki baudžiamosios bylos iškėlimo. Vaikų teisių apsaugos tarnyba, gavusi skundą, turi teisę kreiptis į policiją ar prokuratūrą. G. Aurylienė atsiminė atvejį, kuomet tėvas už smurtavimą prieš vaiką buvo nuteistas dvejiems metams laisvės atėmimo. Vis dėlto labai sunku įrodyti padarytą nusikaltimą, kai vaiką ir suaugusįjį sieja artimi giminystės ryšiai.
"Labai sunku užkirsti kelią smurtavimui šeimoje, vien Vaikų teisių apsaugos tarnybos pastangų čia nepakanka, reikia ir kitų institucijų pagalbos: mokymo įstaigos, policijos", - teigia G. Aurylienė. Jos manymu, kovoti su šia problema būtų galima didinant socialinių darbuotojų skaičių valstybinėse įstaigose, dirbant šviečiamąjį darbą, rengiant įvairias programas, seminarus ir kt. Pavyzdžiui, 2000 - 2001 metais buvo vykdomas projektas prieš vaikų smurtą šeimoje ir visuomenėje.
Pasak G. Aurylienės, visuomenė gana abejingai stebi smurtavimą prieš vaikus. Ne visi, matydami skriaudžiamą vaiką, parodo nepakantumą arba praneša atititinkamos tarnyboms. Taigi dedamės esą civilizuota tauta, oriai lygiuojamės į Europos Sąjungos šalis, tačiau vaikų auklėjimo srityje dvelkiame gūdžiais viduramžiais.
