Kažkaip tuščia ir pilka šiandien,
Tyliai plaikstosi vakaro dūmas,
Jau nuo medžių kaip tylūs drugiai,
Švelniai krenta geltonas graudumas.
Jau savy aš savęs nerandu-
Gal čia kaltas tiesos paprastumas:
Kai bastūno dvasia nerami
Išsisklaido- tai lieka švelnumas?
Toks tylus ir purus ilgesys
Minkštom kojom po sielą man vaikšto,
Atidaro- uždaro duris,
Tyliai glosto neišsiųstus laiškus.
Šituos laiškus, kuriuos jau seniai
Parašytus savy aš nešioju,
Dabar vėl- vakariniai drugiai-
Tie laiškai manyje suplasnoja.
Tas gyvenimo mūs žavesys,
Šitas guodžiantis vakaro dūmas...
.....................................
Kaip ant sodo šakų obuolys,
Paskutinis nunoksta gerumas.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją