Sienų paviršiai buvo tik užtrinti skiediniu, storiau ištinkuojant tik apvadus apie angas. Vėliau remontuojant pastatus išsaugota autentiška apdaila ir jos motyvas su storiau aptinkuotais apvadais buvo nuolat atkartojamas. XX a. kieme atsirado naujų tūrių, šimtmečio pabaigoje labai pakeistas vienaaukštės kiemo dalies įvaizdis.
Kiemelį supančių pastatų stogai, dengti keraminėmis čerpėmis, sueižėję, trupa, čerpių šukės byra į lietlovius, kuriuose auga medeliai. Stogų dangas būtina perkloti naujomis olandiško tipo keraminėmis čerpėmis, pakeisti medinius stogų konstrukcijos elementus bei lietaus nuotėkynės stovus, lietlovius, taip pat pagal kiemo dangų sutvarkymo projektą perkloti kiemą mažesnių išmatavimų šaligatvio plytelėmis, įvedant spalvotų plytelių piešinį. Siūloma renovuoti medinių suolų supuvusius elementus, apipjaustyti kiemelyje augančios liepos šakas, gulančias ant stogų.
Architektūrinių tyrimu metu pirmo aukšto lygyje ištirti visi kiemelį supantys fasadai – siekiant išsiaiškinti buvusių architektūrinių elementų – langų, durų, galimų vežiminių arkadų piešinį, ieškota sužalotų dekoratyvinių elementų pėdsakų.
Atlikus kiemo fasadų žvalgybinius polichromijos tyrimus ir įvertinus visas rastas stratigrafijos sluoksnių spalvas (18 a. pab. – 20 a. II pusė) nutarta: rankiniu būdu nuvalyti sintetinius fasadų dažus, triaukščio pietinio korpuso fasadus dažyti baltų kalkių spalvos dažais, atstatyti ir saugoti pažeistą ploną archainį tinko sluoksnį, pro kurį matomas plytų rišimas. Buvę arklidžių ir ratinės vienaaukščiai pastatų fasadai bus dažomi geltonai, tarybinio laikotarpio vakarinio fasado arkada - šviesiai gelsvai.
Priešavarinius darbus (100 000 litų) lygiomis dalimis finansuoja Vilniaus Universitetas ir Kultūros vertybių apsaugos departamentas.
