Dar vienas išskirtinis šios parodos bruožas- Stokholmo baldų paroda jau seniai nėra vien tik baldų paroda. Nors pavadinimas to ir neatsispindi. Galbūt apie koncepcijos praplėtimą reiktų pagalvoti ir lietuviškai parodai „Baldai“? Juk baldas savo prigimtimi nėra intravertiškas ir interjere niekada negyvena vienas. Šiais metais, ko gero, parodoje dalyvavo rekordinis dalyvių skaičius iš Lietuvos. Tačiau bendrame kontekste, deja, to nepasijuto.
Net ir sėdėdami vienoje ekonominėje baloje lietuviai linkę kapstytis kaip kas išgali...vietoj to, kad pristatyti šalį bendrame stende su idėjiniu ir gamybiniu kontekstu, taip ir labiau sudomindami lankytojus ar potencialius partnerius. Užtat racionalų požiūrį pademonstravo jungtinis Norvegijos kompanijų ir dizainerių stendas „100% Norway”, reprezentuojantis šalies gamintojus ir dizainerius įvairiose specializuotose parodose. Beje, Norvegijos baldų eksportas į Švediją toks pat kaip ir Lietuvos...
Skandinavijos šalių baldų dizainas pirmiausia asocijuojasi su žodžiu „tradicija”. Taigi vertiname kontekstą, ne tik per daugelį metų suformuotą, bet ir toliau puosialėjamą. Suomio Ilmari Tappiovaros vardas dizaino pasaulyje- legendinis. Ir prieš pusę amžiaus jo kurtas dizainas jaudina ir yra geidžiamas. Kavos staliukas „Tee Tee” – autorinis dizainas – 1940 metai… Kėdė „Pirkka“ sukurta 1959 metais... Būtų galima tęsti toliau.
„Oppo+Puppa“ (diz. Stefan Borelius, gam. „Bla Station“) – baldas gali būti minkštas arba kietas, betoninis lauke arba poroloninis kambaryje. Visais atvejais - skulptūriškas ir malonus sėdėti.
„Straw“ (diz. „Osko+Deichmann“, gam. „Bla Station“) – eksperimentai su plonasienio vamzdžio galimybėmis inspiruoja naujus sprendimus. Kontraversiškas sprendimas tradiciniam supratimui apie vamzdžio lankstymo technologiją, nes čia lenkimas padarytas tarsi rankomis įrėmus į kelį.
„Antoinette“ (diz. Cate&Nelson, gam. „Bla Station“) – už koketiškos šviesai pralaidžios medžiagos gali vykti ir svarbus dalykinis susitikimas. Pakankamai jauku bendrauti visuomeninėse erdvėse, demonstratyviai neatsiribojus nuo aplinkos.
„Mobi” (diz. Andrea Ruggiero, gam. „Lammhults“) - mobilus biuro segmentas atviroms ir transformuojamoms erdvėms. Plačios moduliavimo galimybės (nuo individualios darbo vietos iki komandinio darbo). Vienam žmogui paprasta perstumti iš vienos vietos į kitą.
„Tube“ (diz. KiBiSi, gam. „Hay“) - dar vienas natūralios medienos panaudojimo pavyzdys. Itin dera tikslios lietinės plastikinės detalės ir preciziškas medžio masyvo apdirbimas
„Expo Chair“ (diz. KiBiSi, gam. „Hay“) – specialiai pasaulinei „Expo“ parodai sukurtas baldas. Ir šios kėdės Danijos paviljone atstovaus šalies baldų pramonę.
„Frame“ (diz. Johannes Foersom, Peter Hiort-Lorenzen , gam. „Erik Jorgensen“) – demonstratyviai pabrėžiami medžio masyvo konstruktyviniai sprendimai, paplitę ir šiaurietiškose bažnyčiose.
„AntiPile” (diz. Lina Lagström , Elin Wiktorsson) – ir privačioje, ir visuomeninėje erdvėje ant šių spalvotų pakabų drabužiai gali būti sukabinti tarsi iš anksto apgalvota seka.
Baldų parodoje dalyvavo ir DuPont™ Corian®. Karščiausios kompanijos naujienos – efektingai interjere atrodančios 3D plokštės. Šios medžiagos panaudojimo galimybes demonstravo dešimties Šiaurės šalių dizainerių sukurti baldai.
„Pile easy chair“ (diz. „A2”, gam. „Smaland”) - kokie skandinaviško charakterio bruožai? Šviesi neperkrauta erdvė, kelios linijos ir spalvingi akcentai. Paprasta? Atrodo tik iš pirmo žvilgsnio.
„Duo“ (diz. Norway Says“, gam. „LKHjelle“, stendas „100% Norway”) - erdvės atskyrimo funkcija patikėta išspręsti užtrauktukui. Paprasta, greita ir patogu.
„Stories“ (diz. „Permafrost“, gam. „Stories by Permafrost”, stendas „100% Norway” ) - kilimo raštas – tarsi ką tik pervažiavo automobilis... Šmaikštus ir edukacinis sprendimas, primenantis apie gamtos saugojimą.
„Sunday“ (diz. Martina Carpelan, gam. „NorthernLighting“, stendas „100% Norway” ) - vienas iš originalesnių šviestuvų su dviguba funkcija. Kodėl pavadinimas „Sekmadienis“? Ant lentynėlės tikrai patogu pasidėti maldaknygę...
