Tiesioginių užsienio investicijų srautas Lietuvoje sausio-kovo mėnesiais buvo 116,2 mln. litų. Palyginti su pirmuoju 1999 metų ketvirčiu, jis sumažėjo 3,6 karto.
Pasak LB pranešimo, didelį ESD sumažėjimą šiemet daugiausia lėmė labai padidėjęs prekių eksportas.
"Jeigu nėra investicijų, eksporto augimas yra trumpalaikis dalykas. Ateityje jo nebus, nes niekas neinvestuoja. Tai reiškia, kad Lietuvoje vykdoma ekonominė politika nepalanki investicijoms, kurios iki šiol daugiausia augo privatizavimo dėka. Išpardavėme viską ir viskas - naujų investicijų yra labai mažai", kalbėjo M. Starkevičiūtė.
Tačiau Vilniaus banko valdybos pirmininko patarėjas Gitanas Nausėda linkęs įžvelgti teigiamų veiksnių, ypač palygindamas 1998 (iki Rusijos krizės) ir 2000 metų pirmųjų ketvirčių eksporto ir importo tendencijas.
Jo skaičiavimais, pirmojo šių metų ketvirčio eksportas yra beveik toks pat, kaip ir 1998 metais - atitinkamai 4134,5 mln. ir 4113,4 mln. litų. Tačiau importas šiemet sumažėjo net 600 mln. litų. Paslaugų eksportas yra to paties lygio, tuo tarpu paslaugų importas šiemet ženkliai mažesnis.
"Iš esmės tai reiškia asketišką Vyriausybės finansų politiką, kuri nulėmė tiek vartojimo prekių, tiek investicinių gėrybių importo sumažėjimą. Akivaizdu, kad tai buvo pats svarbiausias einamosios sąskaitos deficito sumažėjimo veiksnys", kalbėjo G. Nausėda.
M. Starkevičiūtės nuomone, valstybė šiemet investuoja mažai, nes neturi pinigų, tačiau privatus sektorius, iš kurio tikėtasi didesnių investicijų, taip pat jas sumažino. "Tai tapo rimta Lietuvos ekonomikos problema", mano analitikė.
M. Starkevičiūtė tikėjosi didesnio transporto sektoriaus augimo, bet pasirodė, kad jis labai mažas. "Vadinasi, šis sektorius visas savo pajamas iškėlė iš Lietuvos. Klaipėdos uosto apyvarta didelė, o pinigų augimas tik 2-3 proc. - vadinasi, pinigai išplaunami", tvirtino analitikė.