Apklausos metu buvo vertinamas europiečių pasitenkinimo indeksas nuo –10 iki +10. Rezultatai rodo, kad lietuviai yra šiek tiek (+1,1) patenkinti savo gyvenimu ir pagal šį rodiklį atsiduria septintoje vietoje nuo galo tarp visų Europos Sąjungos šalių.
Tačiau ne ką daugiau už lietuvius savo būtimi yra patenkinti italai (+1,6), estai (+1,8) ir slovakai (+1,9). Bendrijoje didžiausią malonumą gyvendami jaučia danai (+8), o labiausiai nusivylę yra bulgarai (–1,9).
Remiantis ataskaita, skurdu ir socialine atskirtimi daugmaž vienodai baisisi visi europiečiai, o labiausiai – Latvijos ir Vengrijos respondentai (apie –5).
Nuosavybė laimės neprideda
Kaip jau minėjome, Lietuvos gyventojų padėtis yra geriausia pagal būsto nuosavybės rodiklį. Mūsų šalyje savo būstą, net jei dažnai dar senuose daugiabučiuose, iš esmės turi daugiausia žmonių – nuomojančių ar už paskolą įsigijusiųjų būstą gyventojų yra tik apie dešimtadalis.
Labai daug žmonių, kaip savo būsto savininkų, be Lietuvos, yra ir Latvijoje, Estijoje, Vengrijoje, Slovakijoje. O štai, pavyzdžiui, Olandijoje nuosavą būstą be įsipareigojimų bankui turi tik tiek asmenų, kiek Lietuvoje jį nuomoja – dauguma olandų vis dėlto yra priklausomi nuo paskolų. Vokietijoje beveik 40 proc. žmonių nuomojasi butus rinkoje, o Lietuvoje tokių yra vos keli procentai.
„Eurobarometro“ apklausa buvo atlikta 2009 m. gegužę ir birželį, kai ekonomikos krizės poveikis jau buvo išties žymus. Žinoma, požiūris į būstą ir jo įsigijimo bei nuomos ir apskritai nuosavybės tradicijos nuo to laiko nepasikeitė: lietuviams nuosavas būstas yra labai svarbus, kita vertus, nuomos tradicijos – gana menkos, įstatymai menkai garantuoja nuomininkų teises.
Gyvename susispaudę
Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad aukštas nuosavo būsto rodiklis nereiškia, jog gyvename labai erdviai. Lietuvoje vienam asmeniui vidutiniškai tenka šiek tiek daugiau kaip 20 kv. m gyvenamojo būsto erdvės. Panašaus dydžio gyvenamosios erdvės priklauso ir Bulgarijos, Latvijos, Rumunijos, Čekijos, Slovakijos bei kitų Rytų ir Pietų Europos gyventojams.
Europos Sąjungoje suskaičiuojama net 30 miestų, kuriuose vidutinė vienam žmogui tenkanti būsto erdvė yra didesnė nei 40 kv. metrų. Kitaip sakant, dviejų asmenų šeima paprastai dairosi ne mažesnio kaip 80 kv. m būsto – mūsų mastais tai būtų nemažas 3–4 kambarių butas.
Naujųjų Europos Sąjungos narių gyventojams gyvenimas bute, kur kiekvienas šeimos narys turi nuosavą miegamąjį, ar nuosavame name – didžiulė prabanga, neretai ir viso gyvenimo svajonė, deja, gana retai įgyvendinama.
Ko gero, tai ne tik prašmatnaus, bet ir nepriklausomo, tvarkingo gyvenimo simbolis. Žmonės daugiabučiuose be gailesčio mindo vieni kitų teises, nesirūpina bendruoju turtu, maža to, jį gadina, ir net mūsų mastais pasiturimai gyvenantis ir gražiai savo butą susitvarkęs žmogus, įėjęs į savo namo laiptinę, pasijunta kaip apsileidusių valkatų gyvenamoje landynėje.
O štai didžiuosiuose Europos miestuose iki 90 proc. žmonių gyvena individualiuose namuose ar kotedžuose ir tik 10 proc. – daugiabučiuose. Pavyzdžiui, kai po Antrojo pasaulinio karo Rytų Londone buvo statomas pigus gyvenamasis būstas darbininkams, tai buvo nors ir labai kuklūs (dažnai vidutinio būsto dydžio), bet vis dėlto kotedžai, o ne daugiabučiai.
Norai ir galimybės
Kotedžo ar individualaus namo „formatą“ diktuoja įprastas Europoje gyvenamojo ploto dydis vienam žmogui – 160–200 kv. m butas, nors ir įmanomas, tačiau retas reiškinys.
Lietuvoje, kaip jau minėjome, vienam gyventojui vidutiniškai tenka dvigubai mažiau gyvenamojo ploto nei Vakarų Europoje, tad apsirūpinimas gyvenamuoju būstu vis dar nėra didelis.
Nekilnojamojo turto ekspertų nuomone, tereikia mažiausios kibirkštėlės ir menkiausios galimybės, kad žmonės vėl imtų pirkti naują būstą – net ir įsiplieskęs nekilnojamojo turto vajus šios padėties iš esmės nepakeitė. Jeigu mūsų šalyje žmonių poreikiai sutaptų su galimybėmis, nekilnojamojo turto rinkoje būtų statomi ir perkami didesnio ploto būstai, individualių namų plėtra vyktų kur kas sparčiau.
Iš ankštumo – į ankštumą
Atrodytų, jei žmogus gyvena su tėvais, natūralu, jog gyvena kiek susispaudęs, bet suprasdamas, kad jo nuosavas būstas tikrai atitiks normalaus gyvenimo poreikius. Tačiau ir naują būstą žmonės perka minimalaus ar – geriausiu atveju – optimalaus dydžio, skaičiuodami kone kiekvieną kvadratinį metrą ne tik dėl paties būsto kainos, bet ir dėl didžiulių jo šildymo kainų.
Dviejų žmonių šeima Lietuvoje paprastai perka apie 50–60 kv. m butą, kuriame standartiškai yra atskirtas miegamasis ir bendra virtuvė su svetaine, ir gimus vaikams susiduria su naujo būsto ar bent jau buto perplanavimo problema.
Jeigu šeima turi vaikų, būstas perkamas kiek erdvesnis, dažnai dar su vienu kambariu, nepriklausomai nuo to, kiek vaikų yra ar planuojama turėti. Tokia šeima ilgainiui, atsiradus daugiau vaikų ar jiems paaugus, vėl susiduria su ankštumo ir gyvenimo kokybės problema.
Specialistų nuomone, trijų asmenų šeimai reikėtų įsigyti trijų kambarių butą, kurio plotas siektų apie 70 kv. m, šeimai, kurioje auga du vaikai, patariama rinktis keturių kambarių butą, kurio plotas – apie 90 kv. metrų.
Tačiau net ir tais laikais, kai būsto pirkimas buvo pasiekęs apogėjų, šie reikalavimai taip ir liko neįgyvendinti, nes plotą ribojo pajamos – neretai atsitikdavo taip, kad žmogus už maksimalią, „kaulus laužančią“, paskolą tegalėdavo įsigyti minimalaus dydžio butą.
Tiesa, prieš 20 metų lietuvių šeima – tėvai, vaikai ir seneliai – dažnai tilpdavo 2–3 kambarių bute ir dar priimdavo iš kaimo į Vilnių mokytis atvykusius jaunuosius giminaičius...