"Tok Pisin" atvažiuoja į Lietuvą iškart po liepos pabaigoje įvykusios pasaulinės premjeros Afrikoje, Burkina Faso sostinėje Uagadugu, tad čia įvyks spektaklio europinė premjera, o filmas Vilniuje bus parodytas prieš jo oficialią premjerą Osle rugsėjo 19-ąją.
Vienu greičiausiai kylančių Europos choreografu vadinamas J.Stromgrenas yra norvegų šokėjas, choreografas, teatro režisierius.
33-ų metų J.Stromgrenas - daugiau nei keturių dešimčių choreografinių kompozicijų ir spektaklių autorius, prestižinių Norvegijos meno premijų laureatas, apdovanotas ir tarptautinių festivalių prizais.
Absurdo humoro nestokojantys, netikėto turinio ir ekspresyvios stilistikos spektakliai greitai išpopuliarino J.Stromgreną Europoje. Jis dažnai kviečiamas statyti įvairių šalių teatruose. Tačiau pagrindinė jo kūrybos erdvė - trupė Jo Stromgren Kompani (JSK), įkurta 1998 metais Bergene. Trupės repertuaras - 10 J.Stromgreno spektaklių, su kuriais JSK nuolat gastroliuoja: aplankyta daugiau nei 30 valstybių. Per 5 metų JSK iš viso parodė apie 2000 spektaklių.
Lietuvos žiūrovai "Naujojo Baltijos šokio" festivaliuose yra matę keturis J.Stromgreno kūrinius: "Vyriškos misterijos", "Atvykimas", "Šokis lenkiasi futbolo menui", o 2001-ųjų festivalis prasidėjo pasauline J.Stromgreno spektaklio "Ten" premjera, repetuota Vilniuje, buvusiame "Pergalės" kino teatre.
Naujausiam šokio spektakliui pavadinimą davusi Tok Pisin yra oficialioji Papua Naujosios Gvinėjos kalba. Joje anglų, vokiečių ir portugalų kalbų elemetai sumišę su kitomis kalbomis, kurias vartoja salos gyventojai.
Kaip penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė LŠIC direktorius Audronis Imbrasas, naujausias J.Striomgerno spektaklis skirsis nuo ankstesnės jo trupės produkcijos. "Tok Pisin" remsis tik judesiu, nenaudojant kitų menų intarpų ir teatrinės dramaturgijos, būdingų ankstesniems choreografo darbams.
LŠIC, 1999 metais pakvietęs J.Stromgreną į savo rengiamą "Naujojo Baltijos šokio" festivalį, tapo ir šio choreografo tolimesnės kūrybos įkvėpėjais. Spektaklio "Ten" veiksmas vyksta "erdvėje tarp Rytų ir Vakarų", jo herojai - keturi išeiviai iš buvusios Sovietų Sąjungos. Pasitraukę į Vakarus, jie išgyvena psichologinio svetimumo kančias, nostalgiją.
Visi keturi spektaklio herojai persikėlė į kino filmą "Planas B (Maskvos kryptimi)", kurį choreografas kūrė stambiausioje Šiaurės kraštų kino kompanijoje "Nordisk Film Production" drauge su jaunu kino režisieriumi Runaru (Riunaru) Hodne.
Tik šio filmo herojai klajoja ne po Europą, o po savo tėvynę, esančią "kažkur į rytus nuo Lenkijos", ir veiksmas vyksta ne šiomis dienomis, o galbūt prieš dešimtmetį ar porą. Pasak J.Stromgreno viešnagės Lietuvoje atstovės spaudai Rūtos Oginskaitės, šis filmas atspindi "norvegišką viziją ar fantaziją apie tai, kaip mes čia gyvenome prieš dešimtmetį-kitą".
5 savaites buvo filmuojama Kaliningrado srityje, Klaipėdoje, Nidoje, Šiauliuose, Kaišiadoryse, Kaune ir Vilniuje.
Režisierių fantazija padarė keturis apšepusius vyrus menininkais - teatro aktoriais, kurie svajoja parodyti savo spektaklį Maskvoje, Puškino teatre. O kol kas jie, vadovaujami ambicingo režisieriaus Vasilijaus, sukiojasi po provinciją, vos sudurdami galą su galu. Publika juos kartais nušvilpia, apmėto supuvusiomis daržovėmis, kartais tiesiog miega, o pasitaiko, kad koks nesusipratimas scenoje sukelia audringus aplodismentus.
J.Stromgrenas savo spektaklį "Ten" filme cituoja kaip nevykėlių svajoklių trupės kūrinį. Pats sau jis davė kone mafiozio vaidmenį - juk tai jis sugundo savo brolį Vasilijų keliauti į Maskvą su slaptu siuntiniu, dėl kurio trupę persekioja ir net areštuoja du provincijos tvarkos saugotojai.
LŠIC talkininkavo, kuriant šį filmą. Tarsi pažymėdamas kelerius metus trunkantį sėkmingą bendradarbiavimą, J.Stromgrenas du pagrindinius filmo veikėjus pavadino Audronio ir Viktoro vardais - LŠIC direktoriaus Audronio Imbraso ir vadybininko Viktoro Karpušenkovo garbei.
Viktoro vardas duotas tam sukčiui, kurį vaidina pats J.Stromgrenas, o Audroniu vadinamas vienas trupės artistų, kuris, kaip išaiškėja po erotinės scenos, "yra toks aistringas, kokie gali būti tik italai".
Tvarkos sergėtojus, kurie per visą filmą mėlynu "Žiguliuku" medžioja trupę, vaidina Viktoras Karpušenkovas ir Lietuvos publikai gerai žinomas komikas Artūras Orlauskas (ponas Zakarauskas). Epizoduose pasirodo kaunietis aktorius Liubomiras Laucevičius, panevėžietis Vytautas Kupšys, o populiarusis Mažojo teatro ir televizijos aktorius Andrius Žebrauskas poroje scenų vagia iš keliaujančios trupės autobusiuko "Russkij suvenir" benziną.
Filme aktoriai šneka neegzistuojančia kalba. "Lietuviams ji gali pasirodyti panaši į norvegų, norvegai bus tikri, jog kalbama rusiškai, o armėnai - kad lietuviškai", - aiškino J.Stromgrenas, išbandęs šią kalbą jau septyniuose spektakliuose.
Autentiškus "posovietinius" interjerus ir peizažus filmo dailininkui Andriui Žibikui pavyko surasti Lietuvoje ir Kaliningrado srityje. Pasak A.Žibiko, manydami, kad kuria filmą apie devintojo dešimtmečio pradžią, norvegai rinkosi 50-60-ųjų metų atributiką - šis laikotarpis jiems atrodo kur kas labiau egzotiškas.
Filmavimo grupės nariai įsiminė daug komiškų situacijų, kai režisierių sumanymai sugrąžinti praėjusio laiko ženklus - plakatus su Lenino atvaizdais ir t.t. - šiurpino vietos gyventojus, tiek Kaliningrado srityje, tiek Trakų apylinkėse.