Nuo pat pramoninės eros aukso amžiaus liko kelios puikiai savo paskirtį atliekančios senienos, tokios kaip valytuvai. Tai – paprastos ir nuostabios idėjos įgyvendinimo rezultatas. Jie ne kartą buvo tobulinti, todėl šiandien stiklo valytuvai, akumuliatoriai, vairas ar veidrodžiai nėra visiškai tokie pat, kokie buvo prieš 40 metų.
Nuolat mąstyta, kaip pagerinti įvairias automobilio dalis, pavyzdžiui, variklio stūmoklio veikimas pagrįstas tuo pačiu principu, kaip ir XIX a., tačiau jis tobulintas visą šimtmetį ir dabar veikia daug efektyviau nei praeityje. Šiuo metu naudojamos medžiagos ir sunkiai pastebimos dizaino permainos yra didelių tyrimų rezultatas.
Kas išnyks?
Kita vertus, kai kuriems seniai naudojamiems elementams gresia išnykimas. Padengus langus nano dalelėmis, vanduo nekibtų prie stiklo, todėl stiklų valytuvai taptų nereikalingi, o kai kurių sunkvežimių gamintojų teigimu, veidrodžius reikėtų pakeisti vaizdo kameromis.
Tačiau sunkvežimiai be padangų ar jų kompresoriai be menčių yra neįsivaizduojami. Arba kam galėtų prireikti automobilio be garso signalo? Pateiksime dalių, kurių negali pakeisti mikroschemos ir jutikliai, pavyzdžius.
Valė amžių dulkes
Stiklo valytuvai sugalvoti amerikietės Mary Anderson ir patentuoti 1903 m. Pirmieji stiklo valytuvai buvo valdomi ranka. Elektra valdomi valytuvai atsirado tik trečiajame XX a. dešimtmetyje. Šiandien jų veikimo laikas pailgintas, taip pat padidintas medžiagų patvarumas. Vairuotojas arba elektroninė valdymo sistema gali keisti valymo dažnį, atsižvelgdami į lietaus stiprumą. Visgi dažnio perjungimo svirties dienos jau suskaičiuotos, nes sunkvežimių valytuvų veikimo dažnį, kaip ir prabangiuose limuzinuose, reguliuoja lietaus jutikliai.
Nepakeičiamas energijos šaltinis
Akumuliatorius dar visai neseniai buvo reikalingas vos kelioms funkcijoms atlikti. Radijas, stiklo valytuvai nereikalauja daug elektros energijos, todėl švino akumuliatoriaus energijos visiškai užtekdavo. Tačiau jo veikimo laikas tetrukdavo dvejus metus. Šiandien elektros energijos reikia įvairiems prietaisams ir funkcijoms.
Sėdynių šildymas, stiklų valdymas elektros varikliais, stabdžiai – visam tam reikia akumuliatoriaus tiekiamos energijos. 12 V švino akumuliatorius tapo talpesnis ir veikia ilgiau, tačiau ateityje tikimasi sukurti neiškraunamus akumuliatorius, siekiant išvengti visiškos iškrovos. Jiems taip pat keliami didesni efektyvumo reikalavimai, atsižvelgiant į tai, kad sugedę ar per daug apkrauti akumuliatoriai yra 40 proc. transporto priemonių gedimo priežastis.
Padangų evoliucija
Pneumatinės padangos atsirado 1895 m. ir pakeitė vientisos gumos ratus. Nuo 1906 m. padangos gaminamos iš sintetinės elastinės gumos. Siekiant, kad ratai geriau išlaikytų sunkvežimių svorį, nuo 1921 m. padidėjo jų atsparumas. Nuo aštuntojo dešimtmečio naudojamos radialinės padangos, atskiriant išorinius padangos sluoksnius. Taip pagerinamas sukibimas važiuojant šlapiu keliu bei posūkiuose ir užtikrinama ilgesnė rida.
Ateityje padangų gamintojai stengsis sumažinti pasipriešinimą riedėjimui. Automobilių gamintojai nori, kad būtų patvirtintas mažesnis ratų skersmuo ir būtų galima gaminti plonesnes padangas. Ieškoma alternatyvių medžiagų, kurios pakeistų žaliavinę naftą ir gumą.
Vairas liko apvalus
Vairai ilgai buvo gaminami iš medžio. Tik nuo septintojo dešimtmečio jie pradėti dengti plastiku, kad būtų galima išvengti sužeidimų avarijose. Šiuolaikinis daugiafunkcinis vairas teikia vairuotojui galimybę valdyti garso ir greičio palaikymo sistemas, nepaleidžiant vairo iš rankų.
Ateityje bus siekiama mažinti pastangas pasukti vairą. Ergonomika ir lytėjimo kokybė yra svarbūs klausimai, o didžiausias vaidmuo tenka intuityviajam vairavimui. Vairavimas vairalazde taip ir liko neįgyvendintas, nors daugelį metų pieštas bandomuosiuose automobiliuose kaip futuristinė svajonė.
Signalo gadynė
Mažai nuo seno tepasikeitė ir garso signalas. Tol, kol nebuvo visuotinai patvirtintų reikalavimų, vairuotojai kėlė triukšmą įvairiausiais trimitais ir rankiniais garso signalais. Šiuolaikinis „Bosch“ garso signalas pradėtas naudoti 1921 m. Tai buvo pirmasis garsinis signalas, kuriame panaudotas obertono principas. Jis tapo įprastų transporto priemonių garso signalų etalonu.
Visiškai nepanašu, kad ateityje jie stipriai pasikeistų. Kūrybiškumą riboja apribotas garso signalo stiprumas – jis turi būti 107 decibelų. Dažnai važinėjantys po Pietų Europą sunkvežimių vairuotojai sunkiai išsiverstų be suspausto oro garso signalų, pritvirtintų prie sunkvežimio stogo, kad juos galėtų išgirsti triukšmingo eismo dalyviai.
Kompresoriaus mentės
Automobilių pramonėje nenaudojamos, tačiau labai paplitusios kitose transporto rūšyse kompresoriaus mentės praeityje buvo gaminamos iš paprasto gryno anglinio plieno. Oro ar dujų suspaudimui skirto kompresoriaus negalima įsivaizduoti be aerodinamikos reikalavimus atitinkančių menčių, nes joms tenka pagrindinis darbas. Nors menčių išvaizda beveik nepasikeitė, šiandien jos gaminamos iš geresnės kokybės plieno su priemaišomis, be to, tapo ilgaamžiškesnės, greitesnės ir efektyvesnės.
Ateityje planuojama pakeisti menčių formą, jas ir ašis gaminti iš vientiso metalo. Taip pat turėtų pagerėti pasipriešinimas veikiančioms išcentrinėms jėgoms. Galbūt ateityje, atpigus titanui, jos bus gaminamos iš šio metalo lydinių.
