Priklauso nuo žmogaus
Prieš kelerius metus mokslininkai atkreipė dėmesį į tai, kad neretai antibiotikai būna neefektyvūs konkrečiam žmogui, nepriklausomai nuo ligos sukėlėjo. Kitaip tariant, kalbama ne apie bakteriją, pripratusią prie antibiotiko, o apie tam tikrą žmogaus tipą, kurį antibiotikai veikia mažiau nei kitus.
Nustatyti, kuris gi žmogus yra tas atsparusis, nėra taip paprasta. Dažniausiai medikas arba pats pacientas pastebi, kad standartinis gydymo kursas baigtas, o infekcija neįveikta. O atmintyje tučtuojau iškyla panašių atvejų prisiminimai: disbakteriozė, prasidėjusi dėl to, kad antibiotikai buvo vartojami savaite ilgiau nei paprastai, o pienligė dar apsunkino padėtį... Taigi viskas atitinka: priešais jus – antibiotikams nejautrus žmogus. Moksliškai – antibiotikams atsparus.
Nejautrumas antibiotikams
Piešiant antibiotikams atsparaus žmogaus portretą, pirmasis štrichas paprastai būna jo gyvenimo istorija. Nuo vaikystės jis serga vienu, o gal net dviem lėtiniais uždegimais – pavyzdžiui, tonzilitu ir pielonefritu. Ligos kartkartėmis paūmėja, gydytojas skiria antibiotikų, žmogus juos reguliariai vartoja. Kaip ir dauguma jaunų pacientų, jis vieną kitą tabletę pamiršdavo, o kartais – atvirkščiai, rydavo tabletes profilaktiškai...
Per tuos metus jo žarnyno mikroflora spėjo gerai susipažinti su daugybe antibiotikų ir iš dalies prie jų priprasti. Visiškai tikėtina, kad dabar bakterijos gali greitai perprasti ir naujus, dar nevartotus preparatus.
Individualus atsparumas
Kartais atsparumas antibiotikams gali būti žmogaus individuali savybė, susijusi su medžiagų apykaita. Tokiu atveju keičiasi apskritai visų vaistų veikimas. Dažniausiai tai būna susiję su aktyvia kepenų veikla, kuri preparatus suskaido greičiau nei įprastai. Be to, kai kurių žmonių organizmuose gali susidaryti antikūnai, surišantys antibiotiko molekules, o sergant tam tikromis žarnyno ligomis sutrinka vaistų pasisavinimas. Laimei, tokių atvejų pasitaiko ganėtinai retai.
Antra detalė – tokio žmogaus imunitetas apskritai yra silpnas. Vaikystėje jis dažnai sirgdavo, o ir dabar infekcijas prie jo tartum magnetu traukia. Teksaso valstijos universiteto (JAV) mokslininkai įrodė: jei imuninės būklės rodikliai mažesni už normą, gydymas antibiotikais pailgėja 20 procentų. Greičiausiai tai susiję su tuo, kad antibiotikas – tai savotiškas antrasis frontas, ateinantis į pagalbą imuninei sistemai: jei imunitetas silpnas, antibiotikui tenka kovoti už du. Padidinti dozę – ne išeitis, nes dauguma antibiotikų yra daugiau ar mažiau toksiški bei didelėmis dozėmis slopina imunitetą.
Trečias štrichas – toks pacientas dažniausiai mėgsta gydytis. Vienas mano pažįstamas antrą peršalimo dieną užkimusiu balsu šnabžda į ragelį: „Jaučiu kaip leidžiasi žemyn“, ir praryja amoksicilino tabletę. Skaitytojui netrenksi per pirštus, todėl teks įtikinėti: jei nenorite tapti „nejautriu antibiotikams“, neskirkite jų sau patys, būtinai konsultuokitės su medikais.
Antibiotikai iš visų pusių!
Nemaloniausia yra tai, kad atsparumą antibiotikams įgyti galime visi. Priežastis – didžiulis antibiotikų kiekis aplinkoje. Neseniai JAV atliktas didelio masto tyrimas nurodė, kad netgi vandentiekio vandenyje esama antibiotikų pėdsako. Iš pradžių vaistai natūraliu būdu aptenka į kanalizaciją, o vėliau į gruntinius vandenis ir vandens saugyklas, iš kur vėl į vandentiekį.
Ne geresnė padėtis ir kalbant apie maisto produktus. Pavyzdžiui, Rusijoje kontroliuojamas tik 4-5 antibiotikų kiekis mėsoje, o ūkio veterinarijoje naudojama apie 10 antibiotikų. Tai reiškia, kad nestebimi antibiotikai laisvai patenka į jautieną, kiaulieną, paukštieną...
Antibiotikų yra netgi ore, ypač arčiau stambesnių farmacijos įmonių. Dėl to mūsų organizmai ir juose gyvenančios bakterijos pamažu pratinasi prie antibiotikų, net pačių naujausių.
Apskritai perspektyva yra ganėtinai niūri. Bet nėra padėties be išeities.
Užmaršios bakterijos
Viena iš vilčių, kaip bebūtų keista, yra susijusi su senųjų kartų vaistais. Štai jums paradoksas: patys naujausi antibiotikai vis dažniau būna neveiksmingi, bet kai kurių bakterijų jautrumas senam geram penicilinui didėja. Viskas paprasta: penicilino beveik atsisakyta, todėl bakterijos pradėjo apie jį „pamiršinėti“. Taigi, ateitis priklauso ne tik patiems naujausiems antibiotikams, bet ir seniems, bet užmirštiems, kurie po tam tikrų modifikavimų turėtų pasižymėti silpnesniais nepageidaujamais poveikiais.
Be to, atsiras ir naujų veikliųjų medžiagų. Jų ieškoma tokiose vietose, kur žmogaus koja dar nežengusi. Sunku patikėti, kad Žemėje dar tokių vietų yra.
Olose, terminiuose šaltiniuose esama tokių mikroorganizmų, kurie gamina mūsų organizmams nepažįstamas medžiagas, kurioms atsparumas dar neišsivystęs.
Į tokias vietas ir ruošiamos mikrobiologų ekspedicijos. Iš ekstremofilų – sutvėrimų, gyvuojančių ekstremaliose sąlygose – medikai tikisi išgauti naują antibiotikų kartą.
Iš kur gauti naujų antibiotikų?
Naujų antibiotikų ieškoma pačiuose neįprasčiausiuose šaltiniuose. Štai tik keletas iš jų.
Molis. Po parą trukusio kontakto su kai kuriomis molio rūšimis, žūdavo iki 99 proc. vaistams atsparaus stafilokoko iš žarnyno lazdelių, kurių neįveikia net patys šiuolaikiškiausi antibiotikai.
Musių lervos. Jos sintezuoja junginį seraticiną, kuris efektyviai veikia vienos iš antibiotikams atspariausių bakterijų – meticilinui atsparaus auksinio stafilokoko – 12 atmainų.
Jūros bakterijos. Iš jų gaunami marinopiroliai – antibakteriniai junginiai, pasižymintys unikalia chemine struktūra.
Krokodilai. Šio roplio kraujyje mokslininkai aptiko tam tikrų baltymų aligacinų, kurių net minimali koncentracija sukelia pavojingų bakterijų ir grybelių, net atsparių antibiotikams, žūtį.
Permainų belaukiant
Na, o kol mokslininkai užsiėmę ieškojimas, ką veikti mums? Vėlgi viskas atsiremia į profilaktiką. Taigi nenorint tapti nejautriais, reikia laikytis kelių ganėtinai paprastų taisyklių.
Negerkite antibiotikų jei...
...kosėjate. Kosulį gali sukelti alergijos arba virusinės infekcijos;
...sergate gripu ar viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Antibiotikai veikia tik bakterijas ir yra bejėgiai prieš virusus;
...karščiuojate. Antibiotikai nemažina temperatūros ir skausmo;
...sutriko žarnyno veikla. Viduriavimo priežastis gali būti alergija, netolerancija produktui, virusinė infekcija.
- Antibiotikus visuomet skiria tik gydytojas.
- Iš pradžių skiriamas „silpnesnis“ antibiotikas, o jei jis neefektyvus – „stipresnis“. Juk jei bakterijos sugebės priprasti prie stipraus antibiotiko, gydytojui nebeliks gydymo rezervo.
- Būtinai išgerti visus skirtus vaistus, nesiliauti jų vartoti net tuomet, kai atrodo, kad pasveikote.
- Antibiotikai nevartojami profilaktiškai (nors esama retų išimčių – pavyzdžiui, įstatant dantų implantus).
- Didžioji dauguma antibiotikų vartojami kartu su priešgrybeliniais ar bifidobakteriniais preparatais.
- Pabaigus gydymo antibiotikais kursą būtina atlikti kraujo ir šlapimo tyrimą, kuriuo bus patikrinta, ar infekcija įveikta ir ar nėra komplikacijų.
