„Realizacijos tendencijų pagerėjimo nėra, - antradienį vykusioje Lietuvos verslo konfederacijos diskusijoje teigė ministrė. - Konkretus prekybininkas sako, kad pas jį pirkimas padidėjo. Vadinasi, kažkur įvyko pablogėjimas.“
Pasak I. Šimonytės, nesumažinus akcizo dyzelinių degalų pirkimas galbūt būtų kritęs. Bet nominalūs skaičiai esą nepatvirtina akcizo sumažinimo naudos. Anksčiau buvo prognozuota, kad sumažinus akcizą biudžetas gali netekti 70 mln. Lt pajamų. Dabar spėjama, kad ši skylė sieks 50-55 mln. Lt. „Patarimas sumažinti akcizą ir gauti daugiau pajamų nepasiteisino“, - apgailestavo ji.
Ministrės žodžiais, diskusija apie degalų pirkimą ir akcizų mažinimą, kaip ir kalbos apie pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimą bei mažmeninę prekybą, primena ginčą, kas atsirado anksčiau – višta ir kiaušinis.
Beje, opozicinių socdemų lyderis Algirdas Butkevičius neseniai pareiškė, kad sumažėjęs akcizas dyzelinių degalų vartojimą padidino, kai kuriais mėnesiais – net keliasdešimčia procentų.
I. Šimonytė taip pat patikino, kad benzinu varomais automobiliais važinėjantys vairuotojai neturėtų tikėtis mažesnių kainų: „Mažinti akcizą benzinui nematome jokio pagrindo.“ Tačiau didinti akcizo dyzelinui kitąmet neplanuojama.
Rugsėjį ji buvo pripažinusi, kad dyzelino akcizo sumažinimas padidino jo vartojimą, bet siūlė kol kas nedžiūgauti ir palaukti dar gerą mėnesį – esą tik tuomet bus aišku, ar šis augimas pavirs ilgalaike tendencija.
Seimas nuo rugpjūčio iki minimumo sumažino akcizą dyzelinui. Gazoliams taikyti ne 1140 Lt, o 947 Lt už 1 tūkst. litrų akcizo tarifą pasiūlė Finansų ministerija. Pati I. Šimonytė jau anksčiau tai vertino skeptiškai. Akcizas dyzelinui buvo sumažintas po to, kai šio kuro suvartojimas krito visą pusmetį, o šalies vežėjai dyzeliną ėmė piltis kaimyninėje Lenkijoje.
