Baltijos šalių nevyriausybinės organizacijos siekia suvienodinti pakelių formą ir spalvą, kad tabako gaminiai būtų gaminami tik poreikiui patenkinti.
„Jau dvejus metus šnekame apie tai, kad reikia privalomai įteisinti ne tik įspėjamuosius užrašus apie tabako žalą sveikatai, bet ir iliustruoti juos tam skirtais paveikslėliais, kurie Europos Komisijos seniai patvirtinti. Dar viena puiki idėja – tiesiog baltas cigarečių pakelis“, - pasakojo A. Veryga.
Anot pašnekovo, kadangi tabako gaminius galima reklamuoti tik pardavimo vietose, dėl reklamos draudimų nuostolius patiriančios kompanijos samdo labiausiai apmokamus dizainerius ir moka jiems milijonus, kad šie sukurtų kuo patrauklesnę pakuotę. Tuo tarpu jei ant pakuotės būtų tabako dūmų pažeistų plaučių nuotrauka, vargu ar būtų labai malonu paimti ją į rankas.
„Nesunku suprasti, kokio amžiaus grupei yra skirti labai ploni, mobilaus telefono formą imituojantys pakeliai, ant kurių atsiranda šiuolaikines technologijas minintys užrašai. Taip pat yra pakelių, imituojančių kvepalų pakuotę. Kiek rodžiau juos žmonėms, dar nė vienas neatpažino, kad tai cigaretės.
Taigi jei atsirastų unifikuotas, visoms firmoms vienodas baltas pakelis su unifikuoto šrifto užrašais, ši tiesioginio marketingo priemonė, pirmiausiai nukreipta į vaikus ir moteris, būtų išjungta. Tuomet cigaretės būtų gaminamos tik paklausai patenkinti – tiems, kurie rūko, visiškai nesvarbu, kur tos cigaretės sukištos“, - teigė A. Veryga.
Beje, panašus eksperimentas kurį laiką buvo vykdomas Kanadoje. Sveikatos apsaugos ministerijos vyr. specialistės Gelenos Krivelienės teigimu, jau įrodyta, kad unifikuotos pakuotės pasiteisina – Kanadoje cigarečių paklausa buvo sumažėjusi. Kita vertus, dabartinis Tabako kontrolės įstatymas patvirtintas jį suderinus su ES teisės aktais, kuriuose nėra reglamentuota, kaip turėtų atrodyti cigarečių pakuotė.
„Ką nors pakeisti – tai negreitos ateities perspektyva. Kita vertus, taip pat nėra nurodyta, kad prekės ženklas gali būti aukščiau už riziką sveikatai, todėl erdvės diskusijai šia linkme yra“, - teigė pašnekovė.
Anot A. Verygos, tam tikrus įstatymus, esant politinei valiai, galima priimti šalyje ir be ES palaiminimo. Mat kiekvienoje šalyje egzistuoja pakuočių reglamentavimo skirtumų. Kitas kelias – kai tam tikros šalys tampa lyderėmis šioje srityje ir stumia projektus. Jeigu jie taptų įteisinti per ES teisės aktus, automatiškai galiotų visoms ES šalims.
ES nevyriausybinės organizacijos vienijasi į dar vieną bendrą projektą, kurio tikslas – ieškoti būdų, kaip atskirų šalių vyriausybes įtikinti, kad mokesčių už tabako gaminius didinimas – patrauklus ir lengvas būdas reguliuoti rūkymo paplitimą.
„Lietuvoje tabako gaminių akcizas didėjo net 60 proc. Mano kolegos užsienyje tai vadina natūraliu eksperimentu, kurį patyrė labai mažai šalių. Tačiau tos šalys, pavyzdžiui, Prancūzija, jau džiaugiasi rezultatais“, - teigė pašnekovas.
Tuo tarpu tabako gaminių gamintojai įsitikinę, kad nors tabako reguliavimas yra būtinas, jis turi būti paremtas proporcingumo bei pagrįstų įrodymų principu, o ne emocijomis. Anot jų, nebuvo atlikta jokių tyrimų, kad bespalviai tabako gaminių pakeliai sumažintų rūkalų vartojimą tarp jaunimo ar padėtų mesti rūkyti.
Vienos iš šio sektoriaus bendrovės teigimu, toks „balto pakelio“ pasiūlymas iš esmės yra prekės ženklų uždraudimas, kuris sukeltų daug neigiamų padarinių ir prieštarautų intelektinės nuosavybės teisių apsaugai, nuosavybės neliečiamumo principui, sąžiningos konkurencijos apsaugai, o taip pat Europos Sąjungos tarptautinei teisei ir prekybos sutartims. „Klausimas lieka atviras: ar tikrai „Baltoji“ pakuotė yra sprendimas, kuris gali padėti sumažinti rūkančiųjų skaičių, ar tai sprendimas, atversiantis kelius cigarečių padirbinėjimui ir nelegaliai prekybai, nes padirbti „juodai baltą“ pakuotę yra kur kas paprasčiau, nei spalvotą“, - teigė bendrovės atstovai.
