"Meteorologiniai veiksniai gali būti viena iš užmirštų priežasčių, kuriomis galima paaiškinti širdies infarkto atvejų dažnėjimą. Tokį dėsningumą mėginama paaiškinti tuo, kad atšilus orams žmonėms tampa aktyvesni, persistengia, ir širdis nebeatlaiko", - aiškina vienas autorių, Kirūnos ligoninės gydytojas Torbjornas Mesneris (Torbjoern Messner).
Beje, šiaurės gyventojai Švedijoje ir kitur turi kraujyje daugiau cholesterolio negu pietiečiai, gali skirtis ir jų genetinė struktūra.
Minimame švedų darbe temperatūros pokyčiai tiesiogiai nesiejami su širdies infarktais. Autoriai pažymi, kaip kinta infarktų dažnis priklausomai nuo oro slėgio kitimo, kuris čia vadinamas Arkties osciliacija; nuo pastarosios priklauso ir oro temperatūra, ir drėgmė, ir vėjai.
Meteorologai nustato vadinamąjį osciliacijos indeksą, kuris svyruoja nuo minus 4,1 iki plius 4,1. Jis atspindi stebimuoju laikotarpiu pasireiškiančius žemo ir aukšto slėgio ekstremumus. Jei šis indeksas padidėja viena dešimtąja, mirtingumas nuo širdies infarkto padidėja net 8,3 procento.