Vaikų pasinėrimas į nuotaiką
Nuliūdę vaikai atrodo kitaip nei nusiminę suaugusieji. Vaikui nuliūdus pastebimi tokie ženklai: irzlumas, nesidomėjimas veikla, kuri anksčiau jam teikdavo džiaugsmą, atsitraukimas, neįprastas mieguistumas, nusiminimas, neįprastas prisirišimas, apetito dingimas, padidėjusios problemos dėl miego. O kartais vaikai tiesiai šviesiai pasako, kad jie nesijaučia labai laimingi ar jiems kažkas yra nuobodu.
Būti vaiku yra sunku
Šiuolaikinė kultūra sukelia vaikams įtampą dėl gyvenimo būdo, kuris iš esmės skiriasi nuo to, prie kurio jie yra biologiškai prisitaikę.
Didelis giminių, kaimynų ir draugų tinklas, kuris anksčiau palaikydavo tėvus, šiandien dažniausiai yra išardytas tinklas, taigi vaikų auginimas ir patiems tėvams šiandien sukelia daugiau streso.
Vaikų smegenis nuolat bombarduoja stimuliacijos gausa, įskaitant dešimtis tūkstančių reklamų, kurias vaikai mato vos sulaukę kelerių metų.
Dauguma mažų vaikų nakčiai yra atskiriami nuo savo tėvų.
Vaikai yra tempiami per kasdieninę dienotvarkę, kuria gyvena didžioji dauguma visuomenės narių ir kurioje iš esmės yra du greičiai: greitas ir beprotiškas.
Dauguma vaikų nuo tėvų yra atskiriami ir dienos metu, nes darbo ir namų gyvenimas nesutampa.
Vaikai yra atskirti nuo reikšmingo darbo pasaulio, nes šiuolaikinės profesijos neleidžia šalia būti vaikams ir tuomet jie susiduria su sunkumais, mėgindami po 20 metų pasinerti į darbo sūkurį, kuris atrodo visiškai kitoks nei jų tėvų.
Dauguma vaikų daug laiko praleidžia su kitais vaikais, kurie yra lygiai taip pat įsitempę, arba su juos prižiūrinčiais suaugusiaisiais, kurie gali būti išsiblaškę, neturintys pakankamai įgūdžių ar sukrėsti.
Tipinis vaikas per dieną praleidžia mažiau nei pusę valandos kokybiško laiko, bendraudamas vienumoje su savo tėvu.
Taigi jei vaikas atrodo nusiminęs, pagalvokite apie jo gyvenime vyraujantį stresą. Ar pastaruoju metu nebuvo jokių pokyčių jo dienotvarkėje, priežiūroje ar auklėjime? O galbūt jūs jau pastebite didėjantį besikaupiančio streso poveikį?
Jeigu tik nustatėte streso įtariamuosius, apsvarstykite, ar galite ką nors su jais padaryti. Kartais maži pokyčiai gali atnešti ryškių rezultatų. Galimi žingsniai:
Paimkite vaiką iš priežiūros įstaigos puse valandos anksčiau.
Paprašykite, kad jį iš darželio anksčiau paimtų kas nors kitas ir parvestų namo.
Ryte atsikelkite 15 minučių anksčiau, kad nereikėtų taip skubėti.
Pasirūpinkite, kad kiekvieną dieną vaikas galėtų bent šiek tiek laiko praleisti su abiem tėvais; neįsipareigojus tam skirti laiko šiuos vertingus momentus lengvai gali praryti kasdieninė rutina ir skubėjimas.
Dienos metu paskambinkite vaikui telefonu (jei tik tai dar labiau jo nenuliūdina).
Įkiškite mažą raštelį su keliais priminimais ir maloniais žodžiais į vaiko priešpiečių dėžutę.
Būkite rūpestingesni ir vakare pasikalbėkite apie vaiko rūpesčius.
Išjunkite televizorių – išimtį galite padaryti tik labai geros kokybės filmui ar videojuostai .
Pasirūpinkite, kad vaikas per dieną turėtų bent vieną ar dvi valandas tiesiog vegetuoti, slampinėti, pasiskųsti, kad jam nuobodu, paskaityti knygą, kažką pastatyti, pažaisti su šunimi ar tiesiog paspoksoti į niekur: jokių namų darbų, jokių užduočių, jokių rūpesčių.
Įtraukite į savo šeimos įpročius ką nors ramaus – pavyzdžiui, ramų pasišnekėjimą prieš miegą.
Sąžiningai pamąstykite, ar jūsų patiriamas stresas neatsiliepia ir vaikui.
Bus tęsinys
