Po daugelio metų lietuviams parodyti istorinį kultūros paveldą pasirūpino 110-ąjį siauruko jubiliejų švenčiantis „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“, o garvežio atvežimą suorganizavo kelionių agentūra superkelionės.lt.
Apie 120 žmonių 3-4 vagonėliais galintis vežti garinis garvežys specialiai gimtadienio šventei ant automobilio platformos atgabentas iš Estijos siaurojo geležinkelio muziejaus.
„Pirmą kartą ant bėgių pasirodęs toks garvežys gyventojams kėlė paniką. Žmonės nesuprato, kaip gali važiuoti kažkoks daiktas, netraukiamas arklių. Kelionė garvežiu buvo labai didelė prabanga. Juk iki 2-ojo Pasaulinio karo Aukštaitijoje vieškeliai, laukų keliukai ir jais dardantys vežimaičiai buvo vienintelė vieša susisiekimo priemonė“, – pasakojo „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ direktorius Gintaras Kerbedis.
Sekmadienį iš Anykščių į Panevėžį parpūškavusiam garvežiui, kaip ir prieš daugelį metų, teko stabtelėti istorinėse siauruko stotelėse įsipilti vandens, o keleiviai degustavo vyną ir ragavo Aukštaitijos krašto sūrius.
Siauruku meiliai vadinamas Aukštaitijos siaurasis geležinkelis pradėjo veikti 1899 m. Tai buvo juodųjų garvežių ir medinių vagonėlių laikas.
XX a. pirmoje pusėje siaurukas buvo pagrindinė transporto priemonė Aukštaitijoje, pervežanti ir keleivius, ir krovinius. Į Panevėžį siauruoju geležinkeliu gabenti linai, bekonai, cukriniai runkeliai, miltai, sviestas, miško medžiaga, smėlis, žibalas, anglis, druska ir kitos prekės. Nuo 2001-ųjų siaurasis geležinkelis nebenaudojamas kaip įprastas susisiekimo kelias.
Vieną unikaliausių šalies kultūros paveldo objektų per metus aplanko apie 35 tūkst. turistų. Autentiškas siaurukas ypač domisi svečiai iš užsienio. Jį lanko vokiečiai, italai, anglai, ispanai. Prancūzai ypač žavisi traukinyje degustuojamu jiems egzotika dvelkiančiu Karazijos vynu, gaminamu iš juodųjų serbentų.
Siaurasis geležinkelis jungia 20 kultūros paminklų bei keliolika greta esančių gamtos, istorijos ir architektūros paveldo objektų.
„Čia ne keliasdešimties hektarų dvarelį tvarkyti. Siauruko teritorija užima 600 ha, per metus tenka bent 10 tūkst. pabėgių pakeisti. Aukštaitijos siaurasis geležinkelis, pats pasirūpindamas savo infrastruktūra, sugeba dirbti su perpus mažesniais nuostoliais nei keleivius pervežantys „Lietuvos geležinkeliai“, – pastebi G.Kerbedis.
