Kartu norima įpareigoti Europos Sąjungos (ES) institucijas aiškintis, ar šis įstatymas nėra pagrindas imtis priemonių prieš Lietuvą dėl galimo prieštaravimo pagrindinėms žmogaus teisėms ir laisvėms. Jei būtų taikoma ši procedūra, Bendrijos narė, pažeidžianti svarbiausius demokratijos ir žmogaus teisės principus, net gali netekti balso ES Taryboje.
Įstatymo nuostatos prieštarauja viena kitai?
„Jaunų lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių (LGBT) asmenų atskirtis, diskriminacija ir priekabiavimas prie jų yra didelės psichologinės įtampos ir didelio savižudybių skaičiaus priežastis, o informacija ir švietimas mokyklose yra ypatingai svarbūs norint apsaugoti jaunus LGBT asmenis, - rašoma projekte. - Seksualinė orientacija yra klausimas, priskiriamas asmens teisei į privatumą, kurią užtikrina tarptautiniai, Europos ir nacionaliniai žmogaus teisių įstatymai; valdžios institucijos turėtų skatinti lygybę ir nediskriminavimą, o spaudai, nevyriausybinėms organizacijoms ir asmenims turėtų būti užtikrinama žodžio laisvė."
Europarlamentarus taip griežtai sureaguoti paskatino Seimo priimtas ir nuo kitų metų kovo įsigaliosiantis Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas. Nors kadenciją jau baigęs prezidentas Valdas Adamkus įstatymą vetavo, Seimas jį dar kartą priėmė, todėl prezidentei Daliai Grybauskaitei teko pasirašyti teisės aktą.
Kaip žinoma, šalies vadovė sudarė darbo grupę, kuriai pavesta tobulinti kritikų homofobišku vadinamą įstatymą. Savo ruožtu premjeras Andrius Kubilius pasiūlė uždrausti propaguoti bet kokius lytinius santykius.
Įstatyme, be kita ko, kalbama apie informaciją, kuria propaguojami homoseksualūs, biseksualūs arba poligaminiai santykiai, iškreipiamos šeimos vertybės. Šios nuostatos prilygina informacijos apie homoseksualumą teikimą tokiems veiksmams, kaip fizinio smurto vaizdavimas, mirusio arba žiauriai sužaloto žmogaus kūno rodymas ir sukeliančios baimę ar siaubą, skatinančios savęs žalojimą ar savižudybę informacijos teikimas,
Neapibrėžta nuoroda į homoseksualumą esą aiškiai prieštarauja kitai įstatymo daliai, ribojančiai informaciją, kuria „tyčiojamasi ar niekinama dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų“.
Projekte atkreipiamas dėmesys, kad įstatyme nepateiktas joks homoseksualumo, heteroseksualumo ar bet kokios kitos seksualinės orientacijos „propagavimo“ ar „agitavimo“ apibrėžimas. Taip esą paminamas teisinio tikslumo principas, pagal kurį įstatymas laikomas galiojančiu tuomet, kai draudžiami veiksmai yra aiškiai apibrėžti teisiniais terminais,
Anot europarlamentarų, tokia nuostata draus skelbti bet kokią informaciją apie homoseksualumą, jei ji galės būti prieinama nepilnamečiams. Tai esą gali būti panaudota siekiant apriboti žmogaus teisių, seksualinės orientacijos ir lyties tapatumo srityse dirbančių aktyvistų veiklą. Ši nuostata, nuogąstaujama projekte, gali būti praplėsta, įtraukiant viešojoje žiniasklaidoje, knygose pateikiamą informaciją, internete, filmuose, diskotekose, parodose ir kituose renginiuose, susijusiuose su homoseksualumu, skelbiamą informaciją.
Nori įspėti net kandidates į ES
Priimdamas rezoliuciją EP paragintų kitas bloko nares nepriimti panašių įstatymų ar pakeitimų ir pasmerkti homofobinius veiksmus. Kartu būtų siūloma atsižvelgti į fundamentalias ES vertybes ir gerbti visų žmonių saviraiškos laisvę, įskaitant teisę ieškoti informacijos, ją gauti bei ja dalintis.
Rezoliucija norima paraginti Pagrindinių teisių agentūrą įstatymą įvertinti atsižvelgiant į ES teisės aktus, Europos principus ir vertybes. EP pirmininkas Jerzy'is Buzekas turėtų ją perduoti ne tik šiai agentūrai, bet ir Europos Komisijai, ES Tarybai, narių ir šalių kandidačių vyriausybėms bei parlamentams, Lietuvos prezidentei D.Grybauskaitei bei Europos Tarybai.
Kartu projekte siūloma Lietuvos prezidentei kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo, o politikus – pakeisti įstatymą arba jį visai panaikinti ir nepriimti Baudžiamojo bei Administracinių teisės pažeidimų kodeksų pakeitimų, kad „įstatymai būtų suderinami su žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis". Seime svarstomi frakcijos „Tvarka ir teisingumas" nario Petro Gražulio siūlymai bausti už homoseksualių santykių propagavimą viešumoje.
Britams jau teko atšaukti panašų įstatymą
Projekte primenama, kad Jungtinei Karalystei teko atšaukti 1988 m. priimtą panašų įstatymą, kuris buvo pripažintas diskriminuojančiu ir sudarančiu rimtas kliūtis tinkamai bei etiškai mokyti moksleivius, teikti jiems religinį auklėjimą, įstumiant į pavojų vaikus, kuriems teko patirti homofobinį priekabiavimą ir smurtą.
Pagal Televizijos be sienų direktyvą, valstybėms leidžiama imtis tinkamų priemonių, kad televizijos programose nebūtų laidų, galinčių rimtai pakenkti fiziniam, protiniam ar moraliniam nepilnamečių vystymuisi, per kurias rodoma „pornografija ir savitikslis smurtas“, tačiau šios nuostatos esą negalima aiškinti kaip apimančios visą informaciją, susijusią su seksualine orientacija.
Čia pat vardijami tarptautiniai ir ES įsipareigojimai žmogaus teisių srityje, tarp jų – kova su diskriminacija dėl įvairių priežasčių, įskaitant seksualinę orientaciją, ir lygybės principo laikymasis.
Šie įsipareigojimai minimi ne tik Žmogaus teisių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijose, bet ir ES sutartyje bei Pagrindinių teisių chartijoje. Pastaroji draudžia bet kokią diskriminaciją dėl lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos,
Kartu cituojamos direktyvos, kuriomis draudžiama tiesioginė ar netiesioginė diskriminacija dėl rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos.
„ES yra bendrija, kuri laikosi vertybių, grindžiamų žmogaus teisėmis, pagrindinėmis laisvėmis, demokratija ir teisinės valstybės principu, lygybe ir nediskriminavimu", - teigiama projekte. Ne tik ES, bet ir atskiros jos narės yra įsipareigojusios skatinti lygybę bei kovoti su diskriminacija.
