Spaudos konferencijoje ketvirtadienį jubiliejinių renginių organizavimo komisijos narys Gediminas Ilgūnas teigė, kad Lietuvos istorinėje sąmonėje didžiojo kunigaikščio Vytauto vardas užima kur kas didesnę vietą nei Mindaugo, nors pastarojo istorinis reikšmingumas yra ne ką mažesnis. Mindaugo karūnavimas padėjo pamatus istoriniam Lietuvos įsitvirtinimui ir išlikimui, pavertė Lietuvą lygiaverte savo kaimynams valstybe.
Šventės "autorius", Mindaugo karūnavimo istorines aplinkybes tyrinėjęs žinomas istorikas Edvardas Gudavičius pagal nedaugelį esamų šaltinių nustatė apytikrę Mindaugo karūnavimo datą - 1253 metų liepos 6-ąją.
Pasak istoriko, viduramžių istoriniai šaltiniai Mindaugo karūnavimo faktą mini "ne itin malonia" Lietuvai proga - 1255 metų liepos mėnesiu datuotame akte, kalbančiame apie Žemaitijos žemių dovanojimą Livonijos ordinui. Mindaugas turėjo sumokėti šią kainą už tai, kad Livonijos magistras pereitų į jo pusę, paremdamas kovose su prieš jį susidariusia koalicija.
Dėl taikos su ordinu įvyko ir Mindaugo krikštas bei karūnavimas. Karūnos Mindaugui ir karalienei Mortai buvo pagamintos Rygoje. Pagal vienintelį autentišką 1255 metais datuojamą karaliaus Mindaugo rašto antspaude esantį karaliaus atvaizdą matyti, kad jo karūna, lelijos formos skeptras ir valdžios obuolys visiškai atitinka to meto Vakarų Europos, pavyzdžiui, Vokietijos valdovų regalijas.
E.Gudavičius paminėjo, kad šis antspaudas yra vienintelis šaltinis, pagal kurį galima numanyti apytikrę karaliaus Mindaugo išvaizdą. Taip pat tai yra svarbiausia istorinė relikvija, susijusi su vienintelio Lietuvos karaliaus asmeniu.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Lietuvos dailės muziejaus (LDM) direktorius Romualdas Budrys teigė, kad šis unikalus Mindaugo raštas su antspaudu bus atgabentas į Lietuvą iš Berlyne esančio Slaptojo Prūsijos valstybės kultūrinio palikimo archyvo. Iš šio archyvo praėjusį rudenį buvo atvežtas ir Jono Bretkūno Biblijos rankraštis.
Kartu su kitais vertingais eksponatais šis raštas bus eksponuojamas paskutinįsyk atnaujinamoje nuo 1999-ųjų metų Lietuvos dailės muziejuje veikiančioje parodoje "Krikščionybė Lietuvos mene".
Liepos 3 dieną atidaromoje parodoje bus pristatomi istorijos ir meno vertybės iš Vakarų ir Vidurio Europos muziejų, bibliotekų, archyvų ir kitų kultūros paveldo institucijų. Ekspozicija pristatys krikščionybės įsitvirtinimą Lietuvoje, integraciją į Europos lotyniškosios civilizacijos erdvę, atskleidžiančią 13-16 amžiaus Lietuvos Europai paskleistus ženklus.
Kartu su Mindaugo rašto originalu bus eksponuojamas Lietuvoje visiškai nežinomas 14 amžiaus antrosios pusės pergamento fragmentas su seniausiu mūrinio Vilniaus atvaizdu, paankstinęs Lietuvos miestų ikonografiją 200 metų. Parodoje taip pat bus galima išvysti du 15-16 amžiaus herbynų lapai su Lietuvos heraldika, Lietuvos kanclerio Alberto Goštauto Maldyno iliuminuoti puslapiai ir kiti vertingi eksponatai.
Antrasis Lietuvos dailės muziejaus projektas, skirtas Lietuvos valstybės - karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejui - tarptautinė dailės paroda "Lietuvos valstybės kūrėjai (16-20 amžiaus pirmosios pusės portretai)". Nuo liepos 6 veiksianti paroda ypatinga tuo, kad pirmą kartą Lietuvos muziejininkystės istorijoje ji bus rengiama dviejuose rūmuose - Vilniaus paveikslų galerijoje ir Radvilų rūmuose.
Monumentalioje parodoje bus pristatyti iš Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos muziejų suvežti virš 500 Lietuvos valdovų, dvasininkų, mecenatų, menininkų portretai. Nemaža dalis jų bus eksponuojama Lietuvoje pirmą kartą.
Dar užpernai patvirtintoje karaliaus Mindaugo karūnavimo programoje numatyta pastatyti karaliaus Mindaugo paminklą, baigti statyti Kongresų rūmus, sutvarkyti sostinės Senamiestį ir centrą, rekonstruoti Gedimino prospektą, pastatyti tiltą per Nerį. Vilniaus centro sutvarkymui ketinama išleisti daugiau kaip 100 mln. litų.
Vilniuje jau baigiami Gedimino prospekto rekonstrukcijos ir Karaliaus Mindaugo tilto statybos darbai.