Pagal Vyriausybės pasiūlytą scenarijų, likvidavimo procedūros pradedamos iškart po to, kai bus baigtas Kruonio hidroakumuliacinė elektrinės ir Kauno hidroelektrinės atskyrimas nuo „Lietuvos energijos“, konkurso būdu išrinktas likvidatorius, pervertintas „Leo LT“ turtas.
„Tai yra politinė deklaracija, kurią valstybė nubalsavo tik savo balsais. Joks realus likvidavimas neprasidėjo, bendrovė neperregistruota į likviduojamos bendrovės statusą, nepaskirtas likvidatorius. Jeigu tai būtų privati bendrovė, akcininkai tokiu klausimu į akcininkų susirinkimą nesirinktų“, – po posėdžio sakė „NDX energijos“ valdybos pirmininkas Ignas Staškevičius.
Jo teigimu, likvidavimas pagal valstybės scenarijų truks bent metus.
„Mes tiesiog siūlome iš karto susitarti dėl viso likvidavimo proceso trukmės, turinio, formos ir užbaigti likvidavimą per maksimaliai trumpą laiką padarant mažiausiai žalos „Leo LT“ ir jos energetikos bendrovėms. Mano vertinimu, tai truktų apie 30 dienų. (...) Mano skaičiavimu ir „Lietuvos energijos“ duomenimis, elektrinių atskyrimas bus baigtas tik kitų metų gegužę. Tai reiškia, kad valstybės siūlomas scenarijus truktų dar bent vienerius metus mažiausiai“, – sakė I. Staškevičius.
„NDX energija“ valstybei ne kartą siūlė išsiskirti susitariant ir pasidalijant tai, ką kiekviena šalis įnešė.
Tokiu atveju „NDX energijai“ atitektų VST ir daugiau nei 600 mln. Lt dividendų, o valstybei – „Rytų skirstomieji tinklai“ ir „Lietuvos energija“.
Kaltino vengimu atsakomybės
Valstybei „Leo LT“ akcininkų susirinkime atstovavęs H. Bernatavičius tvirtino, kad likviduojant bendrovę bus siekiama apginti visuomenės ir valstybės teisėtus interesus ir tai bus daroma „maksimaliai operatyviai“.
„Aš balsavau taip, kaip buvau įgaliotas energetikos ministro ir Vyriausybės. (...) Šiuo sprendimu Vyriausybė aiškiai parodė, jog visi kaltinimai, kad valstybė neketina likviduoti „Leo LT“ yra nepagrįsti. Taip pat pažymime, kad bendrovė „NDX energija“, priešingai nei ne kartą teigė viešai, balsavo prieš sprendimus likviduoti „Leo LT“, – po posėdžio sakė viceministras.
„Mes manome, kad ministras pats vengia atsakomybės, atsiųsdamas balsuoti viceministrą, beje, buvusį savo verslo partnerį. Ten galima įžvelgti visokių neskaidrių dalykų, tačiau norisi tikėti, kad sveikas protas nugalės. Toks vilkinimas ir teisingo, greito, efektyvaus sprendimo vengimas nėra naudingas „NDX energijai“, manau, kad nėra naudingas ir valstybei, o ypač energetikos bendrovei, kurios darbas yra paralyžiuotas“, – dėstė I. Staškevičius.
Beje, praėjus maždaug valandai po „Leo LT“ akcininkų susirinkimo, į „Leo LT“ būstinę sugrįžo I. Staškevičius ir energetikos viceministras Romas Švedas. Čia jie tvirtino posėdžiausią stebėtojų tarybos komitetuose.
Šiuo metu Vyriausybė valdo 61,7 proc., „NDX energija“ – 38,3 proc. „Leo LT“ akcijų.
„Leo LT“ atsiradimo istorija
„Leo LT“, dar vadinto „trigalviu slibinu“, pradžia galima laikyti 2007 m. birželio pabaigoje Seimo priimtą, Vyriausybės teiktą Atominės elektrinės (AE) įstatymą, kuriame numatyta nacionalinio investuotojo bendrovę kurti „Lietuvos energijos“ pagrindu.
Tąkart už įstatymą vieningai balsavo tiek valdantieji socialdemokratai, tiek tuo metu opozicijoje buvę konservatoriai.
Prieš balsavo keturi Seimo nariai: Mišriai Seimo narių grupei priklausę Julius Veselka ir Petras Gražulis, „Tvarkos ir teisingumo“ (liberalų demokratų) frakcijos narys Egidijus Klumbys ir Tėvynės Sąjungos frakcijos narys Rytas Kupčinskas.
Balsuojant dėl šio įstatymo susilaikė aštuoni parlamentarai: Tėvynės Sąjungos frakcijos nariai – Povilas Jakučionis, Saulius Pečeliūnas, Jurgis Razma, Liudvikas Sabutis, Kazys Starkevičius, Mišriai Seimo narių grupei priklausęs Vidmantas Žiemelis, Naujosios sąjungos narė Nijolė Steiblienė, „Tvarkos ir teisingumo“ (liberalų demokratų) frakcijos narys Rimantas Smetona.
2008 m. vasarį prezidentas Valdas Adamkus pasirašė po ilgų diskusijų Seime pakeistą minėtą įstatymą.
Privačiam investuotojui suabejojus„Lietuvos energijos“ nepriklausomumu, Seime buvo nuspręsta, kad „Leo LT“ bus kuriamas ne šios įmonės pagrindu, kaip kad buvo numatyta birželį priimtame AE įstatyme, o naujos patronuojančios bendrovės pagrindu.
Pernai balandžio pabaigoje pasirašytos „Leo LT“ steigimo sutartys. Pirmuoju „liūto“ vadovu tapo Rymantas Juozaitis, anksčiau vadovavęs „Lietuvos energijai“.
Pirmojo vos sukurtos bendrovės vadovo alga buvo apie 50 tūkst. Lt per mėnesį, po kelių karpymų dabartinis ir jau trečiasis „Leo LT“ vadovas Rimantas Vaitkus uždirba 27,2 tūkst. Lt.
Formuojama bendrovė sulaukė dalies visuomenės pasipriešinimo: buvo pradėti rinkti parašai dėl „Leo LT“ įsteigimo atšaukimo, Seimas nutarimu kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl šios bendrovės įkūrimo atitikimo Konstitucijai. Tačiau Teismas nusprendė, kad Konstitucijai prieštarauja ne tie Atominės elektrinės įstatymo straipsniai, dėl kurių buvo kreiptasi, o pora kitų teisės aktų ir bendrovės išformuoti nereikia.
Piliečių santalka taip pat yra įkūrusi neformalią „Leo LT“ stebėtojų grupę, buvo pradėta akcija „Neperku „Maximoje“.
DELFI primena, kad „NDX energija“ priklauso „VP Grupei“, valdančiai ir didžiausią mažmeninės prekybos tinklą „Maxima“.
