Pasak jo, ministerija bandys aiškintis, ar pastarasis Rusijos sprendimas neprieštarauja Lietuvos ir Rusijos dvišalėms sutartims, ir nedelsdama reaguos, jei paaiškės, kad Rusijos draudimas importuoti Pietryčių Azijos valstybėse pagamintas prekes per Baltijos valstybes tas sutartis pažeidžia.
Minėtas draudimas, agentūros ITAR-TASS teigimu, įvedamas Rusijos valstybinio muitų komiteto įsaku, kuriuo nuo kovo 17 dienos Rusijoje pradedamos taikyti naujos prekių įvežimo iš Pietryčių Azijos valstybių taisykles, keičiančias importo iš Pietryčių Azijos šalių schemas, kuriomis naudojasi nesąžiningi importuotojai.
Šiose taisyklėse numatyta, kad prekes iš Pietryčių Azijos valstybių sausumos keliais ir geležinkeliais bus galima įvežti tik per nurodytus muitinės postus Rusijos pasienyje su Kazachstanu, Mongolija, Kinija bei Korėja ir Rusijos jūrų bei oro uostus.
ITAR-TASS pranešime teigiama, jog nuo kovo 17 dienos įvežti į Rusiją Pietryčių Azijos valstybėse pagamintų prekių per Baltijos valstybes nebus galima.
Nuajos taisyklės bus taikomos Bangladeše, Vietname, Indijoje, Indonezijoje, Kambodžoje, Kinijoje, Laose, Malaizijoje, Mianmare, Pietų Korėjoje, Singapūre, Tailande, Šri Lankoje pagamintoms prekėms. Importuotojai iš šių valstybių įtariami tuo, jog nesumoka visų muitų.
Šis įsakas negalios prekėms, kurių paskirtis nėra gamybinė ar kitokia komercinė, kurias įveža fiziniai asmenys, taip pat užsienio šalių diplomatinėms tarnyboms adresuotoms prekėms bei tranzitui.
Rusijos agentūros teigimu, šios šalies muitų komitetas nurodo, kad "importo iš Pietryčių Azijos kontrolės priemonių pagrindinis tikslas - vietos gamintojų apsauga, įplaukų į federalinį biudžetą didinimas, taip pat krovinių srauto per Rusijos uostus didinimas".
R.Švedas BNS sakė, kad Lietuva taip pat yra pasirengusi ginti savo interesus ir kovoti už savo gamintojų teises. "Jei paaiškės, kad Rusijos muitų komiteto sprendimas pažeidžia dabar galiojančias sutartis, mes nedelsdami rašysime notą, prašydami paaiškinti susidariusią situaciją", sakė R.Švedas.