Nuaustas fotoaparatas yra tik pradžia. Ta pati technologija, kurią panaudojus į audeklą buvo perkeltas fotoaparatas, gali būti panaudota ir kitiems elektronikos įrenginiams – netgi visoms kompiuterinėms sistemoms – austi.
„Kas būtų, jei viena audinio gija būtų tokia pažangi, kaip nešiojamasis kompiuteris?“, - samprotauja MIT mokslininkas Yoelis Finkas, neseniai žurnale „NanoLettters“ pasirodžiusio straipsnio bendraautoris. „Šio mokslinio darbo esmė yra tai, kad dabar tai yra įmanoma“.
Sukurti protingą pluoštą yra lengviau nei gali pasirodyti. Tiesą sakant, tai šiek tiek panašu į ledinukų gamybą.
„Pradedame nuo didelio objekto, kuris yra tikslus modelis, tuomet perkeliame jį į krosnį, įkaitiname ir ištempiame kilometrus gijų. Kiekviena gija yra mažytė originalaus ir gerokai didesnio modelio kopija“, - sakė Y.Finkas.
Kiekviena gija yra 2-3 kartus storesnė už žmogaus plauką – su tokio storio gijomis mokslininkams patogiau dirbti, nors iš tiesų galima sukurti bet kokio storio gijas. Kuo plonesnis pluoštas, tuo daugiau gijų gali būti sutalpinta į ploto vienetą ir tuo didesnė yra gauto atvaizdo raiška.
Gijoje yra du manometrų mastelio, 100 milijardinių metro dalių ilgio, žiedai, pagaminti iš šviesai jautrios puslaidininkinės medžiagos. Kai šviesa pasiekia šiuos žiedus, jie sukuria elektros srovę, kuri keliauja gija į kompiuterį, kuris panaudodamas specialų algoritmą dekoduoja signalą ir sukuria atvaizdą, šiuo atveju – besišypsantį veidelį.
Jei žmogus apsirengtų visus marškinius, išaustus iš tokio protingo audinio ir įeitų į kambarį, marškiniai galėtų surinkti visą šviesą, atsispindinčią nuo kambaryje esančių objektų ir sudaryti spalvotą trimatį visko, kas yra kambaryje, atvaizdą.
