Jonažolė taip pat gali veikti biologiškai aktyvių medžiagų išsiskyrimą smegenyse bei sąveikauti su psichotropiniais preparatais. Yra pranešimų apie nepageidaujamas jonažolės reakcijas, kurios rodo, kad šis preparatas gali sąveikauti su vaistais, skiriamais migrenai gydyti.
Platus jonažolės sąveikos su kitais vaistais spektras rodo, kad ji veikia daugelį fermentinių sistemų, dalyvaujančių vaistų metabolizme. Todėl jonažolės sąveika su kitais vaistais gali būti daugelio sunkių nepageidaujamų reakcijų į vaistą priežastimi.
Pirmieji tyrimai rodo, kad jonažolė sukelia kai kurių fermentinių sistemų, tokių kaip citochromo P450 sistemos fermentų aktyvinimą, dėl kurios gali sumažėti minėtų vaistų koncentracija kraujyje, taigi ir gydymo efektyvumas.
Kadangi sąveika vyksta dėl enzimų aktyvinimo, nustojus vartoti jonažolės preparatus, gali padidėti vaistų koncentracija kraujyje ir atsirasti intoksikacija jais (ypač ciklosporinu, digoksinu, teofilinu, varfarinu). Todėl jeigu ligonis gydomas jonažolės preparatu ir minėtais preparatais, jonažolės vartojimas neturėtų būti nutraukiamas ligonio iniciatyva, o tik pasitarus su gydytoju ir jam stebint ligonį.
Tyrimai parodė, kad jonažolė sumažina žmogaus imunodeficito viruso sukeltai ligai gydyti vaistų koncentraciją kraujyje. Sumažėjusi vaisto koncentracija kraujo serume gali padidinti ligos atsparumą gydymui bei sumažinti gydymo efektyvumą. VVKT farmakologinio budrumo tarnyba nurodo, kad gali būti ir daugiau vaistų, kuriems gali būti būdinga sąveika su jonažole, todėl patariama kartu su kitais vaistais nevartoti jonažolės preparatų.
D.Stakišaitis
VVKT Ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų skyriaus vedėjas
