Vaikai negali likti abejingi, kai skiriasi du jiems artimiausi žmonės. Dažniausiai vaikai (ypač maži) išgyvena tėvų skyrybas labai sunkiai ir tikisi, kad jiedu susitaikys. Vis dėlto kai kuriais atvejais tėvų skyrybos suteikia vaikams galimybę su palengvėjimu atsikvėpti. Paprastai tokia reakcija – užsitęsusių skandalų ir barnių šeimoje pasekmė.
Vaikai iš prigimties labai jautrūs, todėl gali pastebėti, kada tėvai kartu nelaimingi. Bet kokiu atveju reikia pasistengti apsaugoti vaiką nuo negatyvių emocijų, susijusių su skyrybomis.
Būkite delikatūs
Įsivaizduokite – saulėtą šeštadienio rytą jūs visa šeima einate į zoologijos sodą, juokiatės ir plepate. O vakare tėtis užeina į vaikų kambarį su lagaminu ir sako: „Mažyli, dabar gyvensiu atskirai“. Toks netikėtas sukrėtimas gali ilgiems mėnesiams (o gal ir metams) išmušti vaiką iš pusiausvyros. Nesvarbu, dėl kokių priežasčių vyksta skyrybos, geriau ruošti vaiką šiam įvykiui palaipsniui. Verta ramiai (ir iš anksto) jam paaiškinti, kad dėl tam tikrų priežasčių tėtis su mama nusprendė pagyventi atskirai, bet tai niekaip nesusiję su meile vaikui.
Gerbkite vienas kitą
Dažniausiai skiriantis neišvengiami konfliktai ir santykių aiškinimaisi. Pasistenkite neįtraukti į tai vaiko. Nebandykite pažeminti kits kito vaiko akyse. Stenkitės apie sutuoktinį atsiliepti pagarbiai, net jei sprendimas išeiti iš šeimos priklauso jam. Vaikas paaugs ir viską supras pats. Peršamas negatyvus santykis su kitu iš tėvų gali vaiko širdyje pasėti sudėtingiausius prieštaravimus (pavyzdžiui, vaikas myli tėtį, bet mama sako, kad jis išdavikas ir niekšas).
Ką jaučia vaikas
Psichologai tvirtina, kad vaikų požiūris į skyrybas skiriasi priklausomai nuo amžiaus.
Vaikams nuo pusantrų iki trejų metų tėvų skyrybos gali sukelti didžiulę vienatvės baimę, staigias nuotaikų kaitas ir net raidos sutrikimą. Mažiems vaikams būna sunku suprasti motyvus, kuriais vadovaujasi suaugusieji. Dažnai vaikai kaltina save dėl to, kad tėvai nusprendė išsiskirti.
Vaikai nuo trejų iki šešerių metų paprastai labai jaudinasi dėl to, kad negali daryti įtakos situacijai. Juos kankina nuolatinė įtampa ir nepasitikėjimas savo jėgomis.
Mokyklinio amžiaus vaikai (šešerių-dvylikos metų) neretai tikisi, kad galės „sutaikyti“ tėvus. Šio amžiaus vaikai paprastai turi savo požiūrį į situaciją ir gali dėl skyrybų kaltinti vieną iš tėvų. Stresas, sukeltas tėvo ar mamos išvykimo, gali išprovokuoti įvairias fizines negales.
Kaip jiems padėti
Paprašykite giminaičių likti neutraliais
Kartais močiutės, seneliai, tetos ar dėdės negaili piktų žodžių, kalbėdami apie vieną iš vaiko tėvų. Įsivaizduokite, ką jis jaučia tokiu momentu?
Pasistenkite likti draugais
„Civilizuotos“ skyrybos vaiką pažeis daug mažiau. Abipusiai užgauliojimai ir priekaištai vaikus labai traumuoja.
Nešantažuokite sutuoktinio vaiku
Deja, vienas iš tėvų neretai „šantažuoja“ kitą vaiku. Žaisti buvusio sutuoktinio (ir vaiko) jausmais – ne pati geriausia išeitis.
Skirkite vaikui daugiau dėmesio
Kartu skaitykite pasakas, vaikščiokite parke, žaiskite... Jei vaikas po skyrybų galės glaudžiai bendrauti su abiem tėvais, jis greičiau atsigaus nuo streso.
Atostogaukite kartu
Jei jūs, nepaisant skyrybų, išsaugojote su buvusiu sutuoktiniu civilizuotus santykius, galima kaip ir anksčiau praleisti savaitgalius visa šeima. Apsilankymai kartu lėlių teatre ar kavinėje įtikins vaiką, kad harmoningi santykiai tarp tėvų galimi net tokioje (krizinėje) situacijoje.
