Banko „Snoras“ įmonė „Snoro Media investicijos“ taps didžiausia „Lietuvos ryto“ akcininke. Naujai įsteigtos įmonės valdyba pirmadienį nusprendė investuoti į „Lietuvos ryto" akcijas ir įsigyti 34 proc. įmonės įstatinio kapitalo. Grupė ketina įsigyti naujai išleidžiamas akcijas. Lietuvos žurnalistų sąjunga įžvelgia interesų konfliktą, nes pagal Visuomenės informavimo įstatymą bankai negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais.
„Grupė priėmė lietuviško kapitalo UAB „Lietuvos rytas“ pasiūlymą įsigyti naujai išleidžiamas UAB „Lietuvos rytas“ akcijas. Atlikus investiciją UAB „Snoro Media investicijos“ taps didžiausia UAB „Lietuvos rytas“ akcininke, valdančia 34 proc. įmonės įstatinio kapitalo.
Investuojame į vieną didžiausių Pabaltijo rinkoje veikiančių media grupių. Sandoris vyksta abiem pusėm priimtinomis sąlygomis. Būdami nauju UAB „Lietuvos rytas“ akcininku finansiškai sustiprinsime bendrovę ir sudarysime geras sąlygas didinti bendrovės, o tuo pačiu ir mūsų investicijos vertę", - pranešime teigia „Snoro Media investicijos“ valdybos pirmininkas Naglis Stancikas.
LŽS: tai – interesų konfliktas
Pagal Visuomenės informavimo įstatymą (VIĮ) bankai, politinės partijos ir politinės organizacijos negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais. Jiems galima leisti tik neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, skirtus visuomenei informuoti apie savo veiklą.
„Interesų konfliktas su VIĮ akivaizdus. Reikia neužmiršti, kodėl iš viso buvo atsiradęs draudimas bankams turėti žiniasklaidos priemones. Jeigu prisimintume 1995 m. bankų krizę, puikiai galime suvokti, kokie galimi pavojai bankams valdant žiniasklaidos priemonę“, - DELFI sakė Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius.
Pasak D.Radzevičiaus, žinant, kokį svarbų vaidmenį šiuo metu vaidina bankai ir su kokiais sunkumais susiduria, gali kilti labai daug klausimų, ar žiniasklaidos bendrovėms didžiausiu iššūkiu netaps žurnalistų laisvė objektyviai informuoti apie tai, kas darosi finansiniame sektoriuje ir ypač su konkrečių bankų veikla.
LŽS pirmininko teigimu, didesnis pavojus, kai banko investicijos ateina į žiniasklaidos priemones tokiu metu, kai ir bankai, ir žiniasklaidos priemonės turi finansinių sunkumų. „Iš karto atkreipiau dėmesį į „Snoro Media investicijos“ valdybos pirmininko Naglio Stanciko žodžius, kad būdami nauju akcininku jie finansiškai sustiprins bendrovę ir sudarys sąlygas didinti bendrovės investicinę vertę. Žinodami, kad tiek spaustuvės, tiek laikraščiai šiuo metu turi didelių sunkumų, akivaizdu, kad be didelių investicijų iš šono jiems grėsė problemos“, - kalbėjo LŽS pirmininkas.
Pasigirdus kalboms, kad „Snoro Media investicijos“ gali įsigyti ir „Diena Media" grupę, D. Radzevičius žvelgia ir galimą žiniasklaidos koncentracijos problemą. Tačiau, sako jis, tokie pat procesai vyksta visoje Europos Sąjungoje, ryškiausi pavyzdžiai – Italija, Vokietija, kai praktiškai visą žiniasklaidos rinką valdo keletas didelių koncernų, užsiimančių ir kitais verslais.
Tačiau, pasak LŽS pirmininko, čia pat iškyla demokratijos, nuomonių įvairovės užtikrinimo ir kritinės informacijos problema – kyla klausimų, ar žiniasklaidą valdančios įmonės norės, kad būtų objektyviai nušviesta tikroji jų arba jų sektoriaus padėtis.
L.Meškauskaitė: finansinės institucijos okupuoja spaudą
„Įžvelgiu nelabai gerą tendenciją. Visuomenės informavimo priemonė pirmiausia turi teikti objektyvią informaciją. Manau, kad tai bus kliūtis objektyviai informacijai, nes bankas vis dėlto yra finansinė institucija ir jos tikslas yra siekti pelno. Visos jos dukterinės, antrinės įmonės – irgi pajungtos pelno siekimui”, - situaciją komentavo žiniasklaidos teisės ekspertė, advokatė, Vilniaus universiteto docentė Liudvika Meškauskaitė.
Pasak jos, finansų rinka – specifinė, tad informacija rinkoje gali labai jautriai atsiliepti. Pagal dabartinį VIĮ, bankai negali būti viešosios informacijos rengėjais ir dalyviais. „Tačiau kokia už tai atsakomybė? Tai yra mūsų įstatymo deklaratyvumas – atsakomybės už tai nenumatyta. Tai yra žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencijoje, bet jis nieko negalės padaryti“, - teigė L. Meškauskaitė.
Advokatės teigimu, problema ta, kad Visuomenės informavimo įstatymas deklaratyvus – numatytos taisyklės, tačiau už jas nenumatyta jokių sankcijų. Tuo tarpu su transliuotojais klausimas išspręstas – bankas, norintis įsigyti transliuotoją, turi gauti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos leidimą.
„O kad čia bus interesų konfliktas – akivaizdu. Bankai sieks save reklamuoti. Galų gale bus pažeidžiamos ir kitų bankų teisės – tų, kurie neturi žiniasklaidos priemonių. Į tai žiūriu neigiamai – finansinės institucijos okupuoja spaudą - tai yra negerai“, - sakė L. Meškauskaitė.
Žvalgosi ir į „Diena Media"
UAB „Lietuvos rytas“ yra didžiausia Lietuvoje žiniasklaidos grupė. Nacionalinė media grupė leidžia dienraštį „Lietuvos rytas“, grupei taip pat priklauso nacionalinis televizijos kanalas „Lietuvos ryto“ televizija, interneto naujienų portalas „lrytas.lt“, žurnalai „Ekstra“, „Ekstra mergina“ ir „Moters savaitė“, dvi spaustuvės bei spaudos pristatymo tarnybos 20 didžiausių Lietuvos miestų.
Dar birželio pradžioje buvo rašoma, kad naujai įsteigta „Snoro Media investicijos“ gali įsigyti sunkius laikus išgyvenančią „Diena Media".
