Palankiai susiklosčius aplinkybėms, mūsiškės patektų į antrąjį etapą Rygoje, kur jų potencialiomis varžovėmis būtų baltarusės, italės, prancūzės ar žydės. Sėkmės atveju Lietuva iškoptų į atkrintamąsias varžybas ir priartėtų prie Senojo žemyno pirmenybių medalių.
Apie europinio krepšinio madas ir tendencijas DELFI sutiko papasakoti Lietuvos rinktinės ilgametė žaidėja ir lyderė, viena geriausių visų laikų šalies krepšininkių Jurgita Štreimikytė-Virbickienė.
„Nemanau kad reiktų tapatinti klubų ir rinktinių pajėgumą, nes Europos moterų klubus dažniausiai sustiprina užsienietės, kurių kartais būna po 5 ar daugiau komandoje. Nacionalinės rinktinės ir klubai yra visiškai skirtingo meistriškumo, ypač tai akivaizdu Rusijoje”, - DELFI sakė patyrusi žaidėja.
Nepažįstamų serbių pavojus
Birželio 7 d. Lietuvos rinktinės pirmosios varžovės bus menkai pažįstamos serbės.
„Serbija – jauna, ambicinga ir nelabai pažįstama rinktinė. Iš vyresnės kartos žaidėjų komandoje jau beveik nieko neliko. Dauguma serbių žaidžia užsienyje, Eurolygos turnyre dalyvaujančiuose klubuose. Jos patirties, įgytos tarptautinėse arenose, tikrai turės.
Tai vadinamosios jugoslaviškos krepšinio mokyklos, turinčios geras tradicijas, atstovės. O ta mokykla tikrai yra gera. Serbės mūsiškėms nėra labai parankios varžovės, ypač pirmose Europos čempionato rungtynėse“, - priešininkes analizavo J. Štreimikytė-Virbickienė.
Turkės ir rusės – grėsmingos
Kitų lietuvių priešininkių grupėje - Turkijos ir Rusijos ekipų - sudėtys jau daugelį metų praktiškai nesikeičia.
„Turkijos rinktinėje kartų karta įvyko kažkaip lengvai ir visai ramiai. Turkių komandos sėkmingai dalyvauja Europos taurių turnyruose. Eurolygos turnyre Stambulo „Fenerbahce“ klubas buvo Vilniaus TEO varžovas, o Stambulo „Galatasaray“ ekipa laimėjo Europos taurės varžybas“, - stipriąsias puses vardijo krepšininkė.
Su „Fenerbahce“ klubu Turkijos čempionato aukso medalius laimėjusioms Nevriye Yilmaz, Nevin Nevlin, Esmeral Tuncluer ir Birsel Vardarli žadamas lyderių vaidmuo ir rinktinėje.
„Turkės patirties tarptautinėse arenose semiasi su klubais. Kadangi Turkijoje nėra pinigų įsigyti labai brangių užsieniečių, šios šalies žaidėjos yra savo klubų lyderės“, - sakė J. Štreimikytė-Virbickienė.
Rusijoje - didžiulė krepšininkių pasiūla ir veikia sumani jaunimo ugdymo sistema.
„Rusija yra didelė valstybė, kurioje visą laiką yra gausi krepšininkių pasiūla. Rusijoje sukurta speciali sistema, kur paraleliai su aukščiausios lygos klubų čempionatu vyksta ir jų dublerių komandų varžybos, kuriose ugdomas jaunimas.
Jos nuolat yra stebimos, Rusijoje milžiniška krepšininkių konkurencija, kuri padeda merginoms tobulėti.
Rinktinė nebus stipriai pasikeitusi nuo ankstesnio Europos čempionato, visa našta komandoje teks veteranėms ir patyrusioms žaidėjoms, kurios užgrūdintos Eurolygos kovose“, - neabejoja pati šį sezoną Maskvos srities „Spartak“ klubui atstovavusi J. Štreimikytė-Virbickienė.
Antrame etape lengvos duonos nebūna
Jei Lietuvos rinktinei pavyktų patekti į antrąjį etapą su kitom dviem pajėgiausiomis savo pogrupio komandomis, naujoje F grupėje mūsiškėms tektų grumtis su Baltarusija, Prancūzija, Italija ar Izraeliu, tiksliau - tik su trimis stipriausiomis iš keturių išvardintų priešininkių.
„Prancūzijos rinktinėje kartų kaita jau įvykusi, ekipa smarkiai atjauninta ir atnaujinta. Prancūzių pagrindinė sudėtis man jau asmeniškai nepažįstama.
Tai stipri fiziškai, „kieta“ ir garsi savo kibia gynyba komanda, mėgstanti atkaklią kovą. Tokia ji buvo, tokia ir išliks dabar bei ateityje. Toks žaidimas, be abejo, visiškai neparankus Lietuvos rinktinei. Su prancūzėmis žaisti niekada nebuvo lengva“, - pastebėjo J. Štreimikytė-Virbickienė.
„Italės keletą pastarųjų metų sunkiai „įsivažiuoja“. Jos net nedalyvavo jų namuose vykusiose Europos pirmenybėse ir sunkiai įveikė šią atranką į čempionatą Latvijoje. Italija tokia „banguojanti“ komanda, kuri vieną dieną gali žaisti stebuklingai, o kitą – itin prastai.
Baltarusijos, kaip ir Latvijos rinktinių beveik visos krepšininkės nežaidžia šalies čempionatuose. Jos visos tobulėja ir žaidžia geruose užsienio klubuose, kur jaučia konkurenciją. Šių šalių rinktinėms - tai pliusas, o nacionalinėms pirmenybėms – minusas.
Latvijoje ir Baltarusijoje jaunom perspektyviom krepšininkėms tobulėti yra sunku.
Izraelio rinktinėje daug natūralizuotų krepšininkių, kurios tai atstovauja komandai, tai ne. Išplėstinėje sudėtyje yra 3 JAV, po vieną Latvijoje, Ukrainoje ir Brazilijoje gimusias žaidėjas“, - kalbėjo pašnekovė.
Dauguma komandų - apylygės
„Lenkės, man regis, pastaruoju metu kiek susilpnėjo. Sprendžiu pagal silpnoką lenkių klubų pasirodymą Europos taurių turnyruose. Lenkijos rinktinei taip pat sunkus periodas, ekipoje nėra ilgametės lyderės Malgorzatos Dydek.
Čekija ir Slovakija visada sukasi šiame lygmenyje. Čempionate Latvijoje dauguma komandų bus apylygės, vengrės ir graikės - taip pat panašaus meistriškumo“, - kitų grupių dalyves vertino J. Štreimikytė-Virbickienė.
Visa Europa moka žaisti krepšinį
Įvykus politinėms permainoms Europoje, krepšinis tapo universalus ir kosmopolitinis, todėl žemyne beveik neliko moterų krepšinio periferijų.
„Dabar visos moka krepšinį žaisti, todėl su visomis priešininkėmis reikia grumtis tik iš visų jėgų. Šiuolaikiniame moterų krepšinyje jau negali būti net minties, kad varžoves galima įveikti „viena koja“.
Europos čempionatas - ne pasaulio pirmenybės, kur pasitaiko „trečiojo pasaulio“ krepšinio atstovių. Europoje reikia sunkiai kautis su 10-12 rinktinių“, - teigia J. Štreimikytė-Virbickienė.
Sąlyginės favoritės – rusės ir ispanės
Lietuvos moterų krepšinio žvaigždė atsargiai renkasi būsimojo Europos čempionato favorites.
„Aš net drįsčiau neišskirti tų favoričių. Net ir Rusijos su Ispanija labai stipriai nestumčiau į priekį. Šių ekipų lyderės yra po ilgų ir sunkių savo ar kitų šalių sezonų, kur tikrai išeikvojo itin daug jėgų. Tarkime, Lietuvos čempionatas daug lengvesnis ir mes jau seniai jį baigėme“ , - svarstė krepšininkė.
Kontroliniai mačai – dar ne rodiklis
DELFI pašnekovė siūlė nesureikšminti ir draugiškų kontrolinių mačų rezultatų (pvz., Baltarusija įveikė Ispaniją 59:58, Turkija sutriuškino Lenkiją 87:61, Latvija lengvai laimėjo prieš Izraelį 73:50 ir pan.).
„Į kontrolines rungtynes ir jų rezultatus prieš čempionatą reikia žiūrėti atsargiai. Praeityje atsimenu pavyzdžių, kai draugiškose rungtynėse komandos šluote šluodavo varžoves 40 taškų skirtumais, o per oficialias varžybas jau būdavo išsisėmusios“, - DELFI paaiškino J. Štreimikytė-Virbickienė.
Jaunystė lems greitį ir chaosą aikštėse
Kokį krepšinį aistruoliai turėtų viltis pamatyti Latvijos arenose?
„Europos čempionate turėtume matyti greitą, agresyvų, jėga paremtą žaidimą su kieta kova po krepšiais. Tokios dabartinio atjaunėjusio Europos moterų krepšinio tendencijos. Tačiau, manau, kad dėl jaunystės aikštėje bus daugiau chaoso, nestabilumo, rezultato ir skirtumo šokinėjimo aukštyn-žemyn, nuo +20 iki –15 taškų“, - prognozavo J. Štreimikytė-Virbickienė.
Beje, lietuvėms kaip tik toks krepšinis ir yra nelabai parankus.
„Taip, mūsiškėms svarbu žaisti ramiai, išlaikyti vidinę tvarką ir išnaudoti tą vyraujantį chaosą savo naudai“,- siūlė legendinė krepšininkė.
Lietuvos rinktinės pliusas – draugiškumas
Dauguma specialistų ir žiniasklaidos atstovų atkreipė dėmesį į Lietuvos rinktinės draugiškumą ir vienybę.
„Kiek aš buvau Lietuvos rinktinėje, tiek visos komandos būdavo labai draugiškos ir tvyrojo gera atmosfera. Šias tradicijas senojoje rinktinėje puoselėjome ir stengėmės perduoti naujajai kartai. Aš manau, kad tai pavyko ir tai yra didžiulis Lietuvos komandos pliusas.
Žaidėjos kartu dirba, viena kitą labai palaiko, pagiria ir paskatina. Tai labai svarbu“, - kolegėms gerų žodžių negailėjo J. Štreimikytė-Virbickienė.
Lietuvoje moterys krepšinį pradėjo žaisti anksčiau už vyrus (1921 m.). Lietuvos moterų rinktinė 1938 metais Romoje iškovojo Europos čempionato sidabro medalius, o beveik po 59 metų pertraukos – 1997-aisiais - tapo Senojo žemyno čempionėmis.
