„Tai buvo neįtikėtinas sezonas“, – skaičiuodamas paskutines dienas Vilniuje prieš skrydį į JAV sakė Ch. Eidsonas.
„Įspūdžiai iš šio sezono mano atmintyje ir širdyje išliks visam gyvenimui“, – savo komandos draugui antrino serbas M. Bjelica.
Ramiajam M. Bjelicai tai buvo pirmas sezonas Vilniuje, tačiau jis jau yra tikras, kad čia rungtyniaus ir kitą sezoną – sutartis buvo pratęsta dar balandį. Tuo tarpu antrus metus Lietuvos sostinėje žaidęs Ch. Eidsonas sulaukia daugybės klubų pasiūlymų, bet kol kas neskuba priimti sprendimo.
„Vilniuje man ir mano šeimai labai patiko. Sprendimą, kur žaisiu, priimsiu vasarą, kai apsitarsiu su tėčiu“, – „BasketNews.lt“ sakė amerikietis.
Tinklalapyje „BasketNews.lt“ – pokalbis su abiem „Lietuvos ryto“ legionieriais prieš jiems išvykstant namo.
– Kaip atšventėte šį čempionišką sezoną?
Milko Bjelica: Visa komanda nuėjome į vieną klubą ir kartu atšventėme. Buvo labai smagu.
Chuckas Eidsonas: Atšvenčiau labai ramiai. Grįžau į namus, kur manęs laukė mylinti žmona ir vaikai. Buvo labai gera.
– Kokiomis mintimis baigiate sezoną?
M. B.: Šio sezono rezultatai džiugina visus. Sugebėjome laimėti visus trofėjus, nes žaidėme kaip tikra komanda, buvome kaip vienas kumštis.
Sezono metu turėjome problemų. Mūsų komandą paliko keli pagrindiniai žaidėjai, prastai žaidėme sezono startą. Treneris atliko puikų darbą, išspaudė iš mūsų viską, ką galėjo. Dėl to šie metai buvo įspūdingi – nedaugelis krepšininkų turi galimybę jaustis taip, kaip mes dabar jaučiamės. Šie įspūdžiai mano atmintyje ir širdyje išliks visam gyvenimui.
Ch. E.: Tai buvo neįtikėtinas sezonas. Galiu drąsiai pasakyti, jog pats geriausias mano karjeroje.
– Ar sezono pradžioje tikėjote, jog „Lietuvos rytas“ sugebės laimėti penkis titulus?
M. B.: Asmeniškai, nedrįsau net apie tai pagalvoti. Aš buvau susikoncentravęs tik treniruotėms ir rungtynėms. Kiekvieną dieną dirbome labai sunkiai, negailėjome savęs ir laukėme gerų rezultatų sezono pabaigoje. Mes jų sulaukėme.
Prieš sezoną neturėjome jokio spaudimo, jog turime laimėti viską, tai mums tik padėjo labiau susikoncentruoti darbui. Labai didžiuojuosi savo komanda, esu laimingas, jog turiu galimybę žaisti tokiame klube.
Ch. E.: Tikėjausi (juokiasi). Turėjome gerą progą laimėti vietinius titulus, bet apie Europos taurę net nebuvome pagalvoję. Laimėti penkis titulus per vieną sezoną – kažkas fantastiško.
– Kuris titulas jums asmeniškai yra pats svarbiausias?
M. B.: Europos taurės medalis – kažkas tokio, kas visuomet bus pačioje matomiausioje mano trofėjų vietoje. Jis man yra pats svarbiausias, kaip ir kitiems komandos draugams. Vis dar nesuvokėme, ką atlikome.
Ch. E.: Sunku pasakyti. Europos taurės medalis man yra be galo svarbus, tačiau laimėti LKL žiedai taip pat labai reikšmingi.
– Kas lėmė tokį neįtikėtiną sezoną?
M. B.: Tokį įspūdingą komandos pasirodymą pradėjo Jonas Vainauskas. Jis prieš sezoną labai gerai sukomplektavo komandą. Surinko jaunus, tačiau labai ambicingus žaidėjus. Turėjome du labai puikius trenerius, kurie mums davė daug patirties. Kiekvieną dieną labai sunkiai dirbome, bei žinoma, viso sezono metu mus lydėjo sėkmė.
Ch. E.: Sezono metu kiekvienas žmogus, kuris ant krūtinės dėvėjo „Lietuvos ryto“ logotipą, atidavė visas jėgas, kad tik komandai būtų geriau. Kuomet man nesisekė žaisti gerai, Marijonas Petravičius rungtyniaudavo nesustabdomai. Kuomet ir jam nesisekdavo, komandą į priekį tempdavo Mindaugas Lukauskis. Komanda turėdavo vis kitus lyderius. Visa komanda ir lėmė tokį puikų sezoną.
– Šį sezoną dirbote su dviem treneriais: Rimu Kurtinaičiu ir Antanu Sireika. Galėtumėte juos palyginti?
M. B.: Abu treneriai yra labai geri, jie turi skirtingas filosofijas. Sunku būtų vertinti, kuris geresnis. Tai tas pats, kaip vertinti, kuris žaidėjas geresnis. Juk vienam būna geras vienas sezonas, o kitam kitas.
Ch. E.: Sunkus klausimas, nes treneriai yra skirtingi. Jie turi skirtingas taktikas. Labai gerbiu ir myliu Antaną Sireiką, jis yra puikus treneris. Jis geras žmogus, abejoju, ar be jo būčiau pradėjęs taip pasitikėti savo jėgomis.
Rimas Kurtinaitis labai gerai išmano krepšinį, jis bus labai geras treneris.
– Kai komandos lyderiai Branko Milisavljevičius ir Matthew Nielsenas paliko komandą, daugelis žmonių manė, kad sezonas tuoj pasibaigs. Ar jūsų nekamavo panašios mintys?
M. B.: Be reikalo mus per anksti nurašė. Niekas negali žinoti, kaip mes atrodysime be kai kurių žaidėjų. Su jais pirmose rungtynėse su „Gran Canaria“ atrodėme prastai, tačiau namuose, be jų, žaidėme visai kitaip. Komandos vadovai ir treneriai labai tikslingai pergrupavo žaidimą.
Ch. E.: Kai komandą palieka du kertiniai žaidėjai, būna labai sunku žaisti. Kai kuriems žmonėms tai kainavo labai daug nervų, tačiau sirgaliai mumis tikėjo. Tai ir buvo pagrindinis variklis, kuris mums neleido sustoti.
– Kokia jūsų nuomonė apie „Lietuvos ryto“ sirgalius?
M. B.: Prieš atvykdamas čia, aš nieko nebuvau girdėjęs ir nieko nežinojau apie Lietuvos krepšinį. Buvau labai maloniai nustebintas ir sužavėtas Vilniaus sirgaliais, jų elgesiu ir kultūra. Jie yra neįtikėtini.
Ch. E.: Aš myliu „Lietuvos ryto“ sirgalius. Juos pamilau dar žaisdamas Prancūzijoje, kuomet su „Strasbourg“ klubu atvykome į Lietuvą žaisti rungtynių. Pajutau jiems meilę, nes mačiau jų akyse degančią aistrą, kuri užkerėjome mane.
Aš taip pat myliu krepšinį ir, matydamas, kaip jiems jis yra svarbus, iškart panorau žaisti tokioje komandoje.
