Du šimtai kurtų
Kai kalbama apie didžiausius pasaulio šunis, nurodomi airių vilkšuniai. Kalbant apie greičiausius, vėl minimi kurtai – greihaundai. Bet ne vien įspūdingu ūgiu ar mikliomis kojomis žmones žavi kurtai.
Mūsų krašto šunų mylėtojai laiko bemaž visų veislių kurtų. Štai žurnalistas ir dailininkas Vaidotas Žukas savo namų neįsivaizduoja be rusų kurtų. Kaunietis fotomenininkas Romas Čekanavičius – be levrečių.
Diplomatas Ruud Bakkers, su žmona Natalija įsikūręs Vilniuje, taip pat laiko keletą rusų kurtų. „Įsigijęs vieną kurtą, netrukus užsinori daugiau“, – patikina Monika Taurasevičienė, Lietuvos kurtų savininkų klubo (LKSK) prezidentė. Ji sako, kad mūsų krašto gyventojai laiko apie 200 įvairių veislių kurtų, iš jų daugiausia – vipetų.
Šunų gegužinė
Lietuvos kurtų savininkų klubas kiekvieną pavasarį sukviečia savo narius į kurtų gegužinę. Gegužės 10 d. jie rinkosi Karmėlavoje (Kauno r.). Vipetai, levretės, afganų ir rusų kurtai, greihaundai ir kiti, net 43 kurtai siautė po pievas.
Kurtų mylėtojai savo augintiniams surengė lenktynes. Eikliausių kojų prizus laimėjo palangiškės Laimos Eidukienės levretės Bel Etual Cristof ir Venecija Azija bei kretingiškės Ramunės Balčiūnienės vipetų kalytė Avangardo Berenikė Carmen. Kasmet „klubiečiai“ pagerbia ir kitą nugalėtoją – daugiausia šunų parodose pasiekusį kurtą. 2008-ųjų „TOP kurtu“ tapo kaunietės Ilonos Aleknavičienės saliukis El-Ubaid‘s Nizam Shah.
Lenktynės su vėju
Kurtų lenktynės (angl. coursing) – tai sportas, imituojantis kiškio vijimąsi. Šunys vejasi netikrą grobį, dirbtinio kailio atraižą. Lenktynių lauke pagal tam tikrą schemą išdėstoma įranga, kad „grobis“ keistų kryptį. Kurtai segi numerius. Priklausomai nuo lenktynių rango, vienas arba du teisėjai kiekvienam lenktynių dalyviui skiria taškus. Nustatant vietas, sumuojami visų šunų taškai ir lyginami su konkretaus šuns rezultatais.
Mechaninį kiškį ir įrangą kurtų lenktynėms 1912 m. sukūrė išeivis iš Airijos, amerikietis Owen Patrick Smith (1866-1927). Jo iniciatyva įkurta Tarptautinė greihaundų lenktynių asociacija, veikianti iki šiol.
Kurtų varžytuvių tradicijos senos. Dabar vyksta komercinės ir nekomercinės kurtų lenktynės. Komercinės ypač suklestėjo JAV, Australijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Štai Australijos šunų lenktynėse per savaitę „pastatoma“ apie 28 mlrd. dolerių.
Kurtų lenktynės yra tikras gyvūnų sportas. Žmonės neturi įtakos jų rezultatams. Lenktynėms kurtai rengiami nuo mažens. Greihaundai lekia 60-70 km/val., afganų kurtai – 45-50 km/val., rusų kurtai apie 50 km/val. greičiu. Šunys varžosi klasikinėje (475 m), sprinto (270 m) bei maratono (820 m) trasoje.
Bėga peršokdami kliūtis arba be kliūčių. Atliekama dopingo kontrolė. Keturkojų sportininkų karjera prasideda nuo 18 mėn. ir tęsiasi apie 4 metus. Kinodromų žvaigždės kainuoja 40-50 tūkst. litų.
Deja, pasitaiko ir nesilaikančių gyvūnų globos įstatymų, rizikuojančių gyvūnų sveikata bei gerove. Todėl pasaulyje veikia lenktyninių kurtų gynėjų organizacijos bei prieglaudos. Lenktyninių šunų gynėjai siekia nuo 2010 m. uždrausti komercines šunų lenktynes.
Europinis kinodromas – Čekijoje
Mlade Boleslave, nedideliame Čekijos mieste, nuo Prahos nutolusiame vos 50 km, kiekvieną savaitgalį sukiojasi kurtų mylėtojai. Jie atvyksta treniruotis su šunimis arba dalyvauti varžybose. Apie šio miestelio šunų mylėtojų klubą ir kinodromą žino visa Čekija.
Kai Ml. Boleslave buvo plečiama „Škodos“ automobilių gamykla, išrausus pamatus, atliko žemių. Jas suvežė į užliejamas pievas. Šią teritoriją miesto valdžia perleido šunų mylėtojams. Taigi dabar miestas turi ir šunų stadioną, ir kinodromą, ir kitus „šuniškus“ statinius. Čia įrengtos vienos geriausių Europoje šunų bėgimo trasos.
Ne veltui 2005 m. vasarą Ml. Boleslave vyko Pasaulio kurtų lenktynės. Beje, pernykštėse pasaulio kurtų lenktynėse nugalėjo afganų kurtų kalytė iš Olandijos, 475 m klasikinę distanciją nulėkusi per 33,51 sek. Minėtos lenktynės yra nekomercinės, jų titulus pripažįsta ir varžybas globoja Tarptautinė kinologų federacija.
Greihaundai, greičio karaliai
„Greihaundas privalo turėti žalčio galvą, gaigalo kaklą, karšio šonus, katino letenas ir žiurkės uodegą“ – parašyta XV a. Anglijos įstatymų knygoje. Šios veislės šunų istorija skaičiuoja tūkstantmečius. Greihaundų išvaizda mažai pasikeitė nuo senovės Egipto laikų. Tad jeigu jūs lankysitės faraonų kapavietėse, pasidairykite į bareljefus ir išvysite greihaundų protėvius. Išvesti medžioklei, kaip dauguma kurtų, jie pasikliauja ne uosle, o rega. Pamatę laimikį, skrieja su vėju.
Vilnietis Marius Daraškevičius, įsteigęs virtualų greihaundų mylėtojų klubą, savo augintinį Alfie White Wild Swan pasiima kartu, kai jodinėja su žirgu. Žirgas ir kurtas yra neatsiejami, nuo seno su jais taip medžiota Azijos bei Afrikos stepėse. Medžiodami keturkojai stepių „vaikai“ ir gavo lenktynių krikštą. Bėgti – jų aistra ir gyvenimo būdas. Be judėjimo šios veislės šunų kasdienybės neįsivaizduosi.
„Pasakysiu vyriškai,– šypsosi M. Daraškevičius. – Greihaundas, kaip geras sportinis automobilis (arba arabų žirgas), neturi nieko nereikalinga – jis sudėtas taip, kad galėtų greitai ir manevringai judėti. Reikia pamatyti, kaip užsidega greihaundo akys, kai šis išgirsta atsegamo pasaitėlio spragtelėjimą...“
Ievos Kosaitės nuotr.
Rusų kurtai, carų numylėtiniai
Jeigu greihaundai buvo Didžiosios Britanijos karalių palydovai, tai rusų kurtai – Rusijos carų numylėtiniai. Didikams išsiruošus į medžioklę, juos lydėdavo šimtai rusų kurtų. Šių šunų vos nepražudė Spalio revoliucija, mat proletarai naikino buržuazines išperas. Išbadėję ir sulaukėję kurtai bastėsi Rusijos provincijoje. Pasisekė tiems, kuriuos slapta išvežė į užsienį.
Kad rusų kurtai išliktų, aukojosi ir nusenusios kilmingos panelės, slapta priglaudusios didžiūnų augintinius. Žeminamos ir niekinamos, jos vedžiojosi porevoliucinio Piterio ir Maskvos gatvėmis aristokratų kurtus. Turguje mainė šeimos relikvijas į mėsos kąsnelį buvusiems carų numylėtiniams. Dabar rusų kurtai – Rusijos kinologų nacionalinis pasididžiavimas.
Vipetai, harmonijos etalonas
Vipetai yra anglų selekcininkų kūrinys. Jų gyslomis teka greihaundų, terjerų bei levrečių kraujas. Jeigu seniau su nedideliais kurtais medžiojo zuikius, tai vipetams iškart numatė kitokią misiją – sportą! Jie atsirado Didžiosios Britanijos darbininkams susidomėjus šunų varžybomis. Aristokratiškos greihaundų lenktynės darbininkams buvo per brangios, todėl šie sumanė paprastesnes varžytuves.
„Lengvi vipetų judesiai dera su elegancija. Jie yra harmonijos etalonas“, – vardija ilgametė vipetų veisėja M. Taurasevičienė. Jos teigimu, vipetai visada gerai nusiteikę, kiekvieną žmogų pasitinka draugiškai. „Paprastai kurtai nerodo savo jausmų, tačiau vipetai yra išimtis. Jie švelnūs, bet nevergauja ir nepataikauja, – pabrėžia pašnekovė. – Iš pradžių žavėjausi skulptūriška jų išvaizda, bet vėliau pavergė išskirtinis šių gyvūnų būdas“.
Levretės, dykumų skambalėliai
Kai Persija užkariavo Egiptą, buvo išžudyta faraono šeima, o mažiausias faraono sūnus ištremtas į dykumą. Mažylį lydėjo levretė. Naktį dykumoje ji šildė faraono sūnų savo kūnu, bet taip tirtėjo, kad antkaklio skambaliukai aidėjo per dykumą. Šį garsą išgirdę tarnai išgelbėjo mažylį. Sako, kad nuo tos nakties, dėl ko nors susijaudinusios, levretės vis dreba. Tačiau nuo tada levretė ir žmogus sudarė amžiną sąjungą. Užtat levretė yra kažkas daugiau, nei paprastas šuo...
Karalienė Kleopatra laikė daugiau kaip 2000 šių šunelių. Nugaišus levretei, ją balzamuodavo ir iškilmingai palaidodavo. Gedėdami nusiskusdavo plaukus, badaudavo. Kleopatra padovanojo keletą levrečių Cezariui, todėl jos pateko į Romą ir kitas Europos šalis.
Afganų kurtai, vėjo poetai
Ar teko matyti, kaip negirdimais žingsniais pralekia afganų kurtas? Vilnija jo puošnus kailis, išdidus žvilgsnis nukreiptas į tolį. O kažkada Afganistane šie šunys ganė avių bandas ir medžiojo laukinius žvėris. Tankus ir ilgas kailis juos saugojo šaltomis naktimis. Ši kurtų veislė labiausiai nutolusi į Rytus, toliau už Afganistano kalnų kurtų nebėra (toliau – visiškai kito tipo šunys).
Šiuolaikiniai afganų kurtai – šunų grožio konkursų bei lenktynių favoritai. Lietuvoje filmuojant prancūzų kino juostą „Colette“ (tragiška baigtis – po buitinio konflikto mirė aktorė Marie Trintignant), filmo kūrėjai ieškojo didingo šuns. Kaip manote, ką pasirinko iš daugelio pretendentų? Neabejokite: afganų kurtą.
