Pastaruoju metu vis daugėja naujagimių, sveriančių 4 ir daugiau kilogramų. Manoma, jog tokį didelį naujagimių svorį lemia netinkama nėščiųjų mityba ir klaidingas požiūris - kuo daugiau, tuo geriau.


Nėščios moters mityba susijusi su vaisiaus augimu, todėl dieta ir maisto kaloringumas turi atitikti fiziologines normas. Tačiau pastojus svorio negalima reguliuoti sunkaus fizinio darbo sąskaita.

Kadangi nėštumo metu kūno masės padidėjimas priklauso nuo ikinėštuminio moters svorio, pareguliuokite mitybos racioną taip, kad vidutiniškai su maistu gautumėte apie 2500-2800 kcal. Jei kūno masės indeksas (KMI) mažas (mažesnis nei 19), priaugti galima apie 15 kg, jei normalus (20-25), 10-15 kg, jei didelis (per 25), priaugti galima 7-10 kg.

Kiekviena besilaukianti kūdikio moteris, pasikonsultavusi su dietologu ar moterų konsultacijos gydytoju, gali nusistatyti pati savo dietą ir maisto racioną.

Antrojoje nėštumo pusėje valgykite šiek tiek kaloringesnį maistą. Į dienos valgiaraštį įtraukite daugiau vertingų baltymais pieno produktų, saikingiau vartokite įvairių padažų, riebių desertų. Vietoje sviesto bei kitų gyvulinės kilmės riebalų naudokite augalinius, per dieną išgerkite apie 1,5-2 litrus skysčių, juos šiek tiek ribokite tik paskutinįjį nėštumo mėnesį.

Nepamirškite ir vitaminų, kurie iš motinos organizmo patenka vaisiui. Dėl to ypač pasirūpinkite maisto produktų kokybe. Maistas turi būti gerai išvirtas ir šviežias. Valgykite dažnai ir po nedaug, kad neapsunktų skrandžio veikla. Jei trūksta vitaminų, gerkite erškėtuogių nuoviro, mielių gėrimo, valgant arba po valgio (tik ne prieš valgį) vartokite gydytojo skirtus vitaminus. Vidurių užkietėjimo profilaktikai vartokite daug skaidulų turinčių maisto produktų, nevartokite alkoholio.

Nėščiosios turėtų valgyti visus į maisto piramidę įeinančius maisto produktus, “susirinkdamos” daugiau kalorijų iš pirmąsias dvi maisto grupes sudarančių angliavandeningųjų produktų, turtingiausių maistinėmis skaidulomis bei mineralinėmis medžiagomis, magniu, kaliu bei B grupės vitaminais. Kadangi daržovės - natūrali gamtos vaistinė, jų patariama vartoti kuo daugiau, o baltymai, gaunami su liesais pieno bei mėsos produktais, tad jų reikėtų suvalgyti ne mažiau kaip 60 g per dieną.

Nereguliarus maitinimasis arba staigus mitybos kaitaliojimas gali pakenkti vaisiui.