- Minėjote, jog svarbu būti geros nuotaikos, tačiau kaip tai padaryti, kai aplinkui vien tik negatyvas ir jokio pozityvo?

- Labai paprastai - neskaityti laikraščių, mažiau žiūrėti televizorių. Gal ir sunku nuo to atsiriboti, bet kiek galima į žmogaus sąmonę pilti nuodų? Negražiai pasakysiu, bet svarbiausia, kad krizės nebūtų galvoj ir uodegoj... Spekuliuojančiųjų krize yra daugiau nei pakankamai. Važinėju po Lietuvą ir matau. Ar po tavo langu žydės rožės ar keros piktžolės, visai nepriklauso nuo sėdinčiųjų valdžioje.

- Koks jūsų poilsis?

- Turiu prisipažinti, kad nemoku atsipalaiduoti. Kitas pasakytų - pailsėk savaitgaliais, bet tuomet vyksta renginiai, koncertai. Didžiausias džiaugsmas man giedoti sekmadienį bažnyčioje. Bet tai ne atsipalaidavimas. Šiaip pirmas vaistas man yra miegas, bet dabar mane kamuoja nemiga. Pailsiu tapydama atvirukus, kuriuos išdalinu draugams. Rašau... pasaką. Ir ją tikrai pabaigsiu. Dar mėgstu gaminti.

- Egzistuoja daugybė grožio rekomendacijų, receptų, spauda mirga nuo įvairiausių patarimų. Ką darote jūs, kad atrodytumėte žaviai ir išlaikytumėte puikias formas?

- Jau 15 metų gyvenu pagal iš senolių paveldėtą taisyklę - griežtai laikausi 24 dienų Advento ir 40 dienų Gavėnios reikalavimų ir visiškai nevalgau mėsos, nevartoju alkoholio. Taip pat visą tą laiką, nors ir gyvenu 8 aukšte, nesinaudoju liftu. Pamenu, prieš Kalėdas dainavau viename paskutinių “Europos” aukštų, tai lipau į viršų kokį pusvalandį.

- Scenos žmonės turi ypač prižiūrėti ir veido odą, kurioje pėdsaką vis dėlto palieka grimas. Kaip elgiatės jūs?

- Nesilankau grožio salonuose. Man jis yra namuose. Išbandžiau daugybę kremų ir tenka pripažinti, kad poveikis panašus, ar tepiesi kainuojančiu šimtą litų, ar kelis litus. Tiesa, plaukus paryškina ir sceninę šukuoseną padaro kirpėja. O manikiūrą darausi pati. Apsieinu ir be kosmetologo. Kol kas pakanka veidą ir visą kūną išsitepti kremu.

- Esate pakankamai išranki, o išrankiems ne tik maistas, drabužiai, bet ir susitvarkyti buitį žymiai brangiau kainuoja...

- Netiesa. Mėsos nevalgymas nekainuoja nieko, o lietuviški sūriai ir sviestas dar ne tokie brangūs kaip užsieniniai. Be to, produktus perku turguje. Ten ne tik pigiau, bet ir pasirinkimas didesnis. Beje, žuvį renkuosi tik gyvą, nes atšildyta panaši į mazgotę, silkę taip pat iš bačkos ir su galva. Geriau pasigaminu mažiau ir pati, nei valgau nežinia kaip paruoštą pusfabrikatį. Labai vertinu tuos, kurie savo sklype augina daržoves, laiko „tikrus“ kiaušinius dedančias vištas.

O dėl drabužių... Reikia mokėti truputį prieš žiūrovą sugudrauti. Spintoje turiu keletą labai reikalingų drabužių. Vieną juodą suknutę prieš 15 metų pasiuvo tada dar ne toks žinomas Juozas Statkevičius ir pasakė - ji tau bus visiems gyvenimo atvejams. Ir iš tikrųjų, prie jos priderinus naujus aksesuarus, ji atrodo kaskart vis kitaip.

Atskleisiu ir paslaptį, kad scenoje paprasti dalykai gali atrodyti labai prabangiai. Kartą viename Vokietijos teatre mačiau “Borisą Godunovą” - taip nustebino prabangūs kostiumai, kad neatsispyriau pagundai nueiti į užkulisius. Ir galite įsivaizduoti mano nuostabą, kai pamačiau, kad drabužiuose tviskantys “brangakmeniai” tėra tik... lakuotos pupos. Man pasisekė, kad turiu auksinių rankų meistrę, kuri, reikalui esant, persiuva senas sukneles.

Beje, noriu patarti visoms moterims - išmeskite svarstykles. Nesisverkite ir nesigadinkite sau nuotaikos. Nė viena dieta neverta prarastos energijos. Žinoma, nekalbu apie būtiną ir gydytojo skirtą, kuomet dieta reikalinga ligos atveju sveikatai taisyti. Laikiausi pačių įvairiausių, bet nė viena neverta sugaišto laiko.

- Ar Judita Leitaitė laiminga moteris?

- Mano vaikai sveiki, pati myliu, esu mylima, turiu savo žiūrovą, dainuoju, kas man patinka. Tik va, tėvelių trūksta. Mamos netekau pirmame kurse. Po to neužilgo išėjo ir tėtis. Tik ant kapų galiu pas juos nuvažiuoti. Per tą laiką išmokau džiaugsmą atrasti mažuose, kasdieniuose dalykuose, net tokiose smulkmenose kaip kavos puodelis. Jos pirmą kartą paragavau būdama 18, atvažiavusi mokytis į akademiją. Kol gyvenau pas tėvus, valgėme paprastą ir kaimišką maistą. Tėtis darė labai skanią sriubą - pasaldindavo vandenį ir į jį įmesdavo duonos. Man tai buvo tikras gardėsis. O kokius bulvinius blynus kepdavo mama...

Gyvename nuostabioje šalyje: nėra nei cunamių, žemės drebėjimų, potvynių. Reikia tik geros, tvirtos rankos ir protingos galvos...