Anot jo, taip pat žadama patrigubinti skrydžių Į Kopenhagą ir padidinti skrydžių į Dubliną skaičių, pradėti naujus skrydžius į Londoną, Amsterdamą, papildomą skrydį į Taliną. Be to, esą baigiama sutarti dėl skrydžių į Berlyną ir Paryžių.
E. Masiulio žodžiais, oro linijų bendrovėms, viliojamoms ateiti į Vilnių, jau nebeužtenka oro uosto taikomų nuolaidų. Kompanijos esą pageidauja ir kitų patrauklių sąlygų, pavyzdžiui, skrydžių reklamos.
Kaip teigė ministras, po Velykų planuojamas pasitarimas Vyriausybėje, kuriame bus svarstomi keli bazinio vežėjo steigimo modeliai. „Pasitelkdami vieną ar kitą lietuvišką verslą, konkurso būdu steigsime bazinę kompaniją, kuri galėtų užtikrinti skrydžius“, - sakė ministras.
Latvijos bendrovė „airBaltic“ paskelbė nuo balandžio 10 d. nebeskraidysianti iš Vilniaus į Stokholmą, nuo balandžio 15 d. – į Miuncheną, o nuo balandžio 16 d. – į Milaną. Norintys naudotis šios kompanijos paslaugomis galės skristi nebent su persėdimu Rygoje.
DELFI jau skelbė, kad ši skrydžių vasara Tarptautiniame Vilniaus oro uoste (TVOU) bus kur kas kuklesnė nei praėjusi. Nuo kovo pabaigos lėktuvai iš Europos kultūros sostinės kyla į 16 miestų, nors pernai vasaros sezono metu keleiviai iš Vilniaus skraidinti 37 kryptimis.
Iki šiol planuota, kad 13 oro bendrovių tarptautiniais maršrutais reguliariais reisais skraidins į Maskvą, Varšuvą, Oslą, Frankfurtą, Monastyrį, Helsinkį, Taliną, Kijevą, Prahą, Varną, Briuselį, Vieną, Maltą, Rygą, Kopenhagą, Dubliną.
Dar vasario pradžioje E. Masiulis žadėjo, kad nuo vasaros sezono pradžios iš Vilniaus skraidys maždaug tiek pat lėktuvų, kiek jų būta rudens pradžioje. Tuomet iš Vilniaus lėktuvai kilo 27 kryptimis, tačiau vėliau „airBaltic“ panaikinus dalį skrydžių iš Vilniaus, o „flyLAL-Lithuanian Airlines“ apskritai sustabdžius veiklą, sausio viduryje-vasarį iš TVOU buvo galima nuskristi į 15 miestų.
