Tarsi nekilnojamojo turto agentūra
Buvęs profsąjungų turtas pradėtas parceliuoti beveik iškart, kai 1993-iaisiais LDDP Vyriausybės vadovas Adolfas Šleževičius nusprendė perduoti šiuos kompleksus sporto draugijai. Jis panaikino buvusio premjero Gedimino Vagnoriaus nutarimą, kuriuo šis turtas buvo perduotas Kūno kultūros ir sporto departamentui ir savivaldybėms.
Teisininkams kilo įtarimų, kad A.Šleževičiaus Vyriausybės sprendimas prieštarauja Konstitucijai. Šių metų kovo pradžioje Konstitucinis Teismas paskelbė nutarimą, kuriame teigiama, jog, “paimant nuosavybę visuomenės poreikiams, nepriklausomai, kas tampa naujuoju savininku, būtina nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad nuosavybė iš tiesų būtų naudojama visuomenės poreikiams”.
G.Vagnorius prisiminė, kad tuo metu neatsitiktinai buvo nuspręsta perimti buvusį profsąjungų turtą.
“Mes tuo metu elgėmės teisingai, nes bandėme sustabdyti vadinamojo visuomeninio, o iš tikrųjų valstybinio turto prichvatizaciją. Draugijos, kaip ir kitų visuomeninių organizacijų, turtas buvo sukurtas ne privačių žmonių, o biudžetinėmis lėšomis. Valstybė jį turėjo parduoti arba pagal panaudos sutartį perduoti draugijai. Tenka apgailestauti, kad tuometinė prokuratūra ir Vyriausybė atšaukė mūsų sprendimą”, - teigė Seimo narys G.Vagnorius.
Sporto funkcionieriaus “nuopelnai”
“Žalgirio” sporto draugijos prezidentas yra dabartinis Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius Vytas Nėnius. Kalbinti sporto specialistai ir politikai neslėpė, kad tai turėjo lemiamos įtakos. LDDP Vyriausybė šiai draugijai sugrąžino buvusį profsąjungų turtą. Specialistų teigimu, jis buvo vertinamas milijonais litų.
Daugelis sporto organizacijų vadovų nenoriai kalba apie draugijos “reikalus”. Jie neslepia, kad tai susiję su draugijos prezidento V.Nėniaus asmenybe. Vadovai bijo, kad gali užsitraukti Kūno kultūros ir sporto departamento nemalonę.
“Draugija naikina sporto bazes. Tai grynas verslas. Apie tai buvau viešai užsiminęs ir iškart sulaukiau priekaištų, kad kišuosi ne į savo reikalus. Su šia veikla susiję dideli žmonės. Tačiau negaliu tylėti. Man svarbus ne tik futbolas, bet ir kitos sporto šakos. Stojame į Europos Sąjunga. Žemė brangsta. Kiek tada kainuos pastatyti naują stadioną?” - neslėpė pasipiktinimo Lietuvos futbolo federacijos generalinis direktorius Julius Kvedaras.
Buvusio premjero G.Vagnoriaus teigimu, dėl “Žalgirio” sporto draugijos veiklos Lietuvos mokesčių mokėtojai prarado milijonus litų. “V.Nėnius? Mūsų Vyriausybei jis neturėjo jokios įtakos. LDDP Vyriausybei tai, matyt, buvo lemiamas motyvas. Nematau kitų priežasčių, kodėl buvo sustabdytas mūsų nutarimas”, - teigė Seimo narys, Nuosaikiųjų konservatorių partijos lyderis.
Sostinė netenka stadiono?
“Kauno dienos” duomenimis, “Žalgirio” sporto draugijai buvo perduota ir nemažai stadionų įvairiuose Lietuvos miestuose. Sostinės centrinis futbolo aikštynas šiuo metu apleistas, todėl Lietuvos rinktinė rungtyniauja Kaune.
Tačiau draugijos atstovai Vilniuje jau pardavė kai kuriuos statinius, esančius šalia stadiono. Prieš devynerius metus bendrovė “Velija” įsigijo administracinį pastatą Raitininkų gatvėje.
“Žalgirio” sporto draugija buvo išsinuomojusi 1,4 hektaro žemės sklypą po statiniais Rinktinės gatvėje 3 (tai ir centrinio stadiono adresas), tačiau prieš keletą metų nuomos teisės į dalį sklypo perduotos privatiems asmenims - Gitanai Mišeikienei ir Valerijui Vorobjovui. Nuomos sutartis galioja iki 2095-ųjų metų.
Baigiama išparduoti ir daugiau statinių Rinktinės ir Šeimyniškių gatvėse. Prieš keletą metų ta pati G.Mišeikienė įsigijo šalia stadiono esančią sporto salę ir kitus statinius. Iš pradžių pusė jų priklausė ir V.Vorobjovui. Tačiau prieš porą metų visas turtas atiteko jai vienai.
Kūno kultūros departamento direktorius Vytas Nėnius tikino, kad parduoti tik “nereikalingi” pastatai. “Jau baigiamas parengti detalusis planas ir liepą rengiamės pradėti šio stadiono rekonstrukciją”, - teigė direktorius.
Klaipėdos valdžia išgelbėjo aikštyną
Klaipėdos miesto savivaldybė “Žalgirio” sporto draugijai už stadioną, kuris anksčiau priklausė profsąjungoms, buvo priversta sumokėti apie 470 tūkstančių litų. Per keletą metų miesto valdžia šiam aikštynui buvo skyrusi apie milijoną litų. Tuo tarpu “Žalgirio” draugija visai nesirūpino objektu, kuris kasmet vis labiau nyko.
Klaipėdos “Atlanto” futbolo klubo iniciatyva pavyko išsaugoti stadioną. Klubo administracija ne kartą kreipėsi į uostamiesčio vadovus dėl blogėjančios aikštyno būklės. Neseniai “Atlanto” atstovai užsiminė miesto valdžiai, kad norėtų tapti stadiono dalininkais. Tačiau kol kas neskubama priimti galutinio sprendimo. Kai kurie Klaipėdos vadovai teigė, kad nenorima kartoti ankstesnių klaidų, kai stadionas atiteko “Žalgirio” draugijai.
V.Nėnius tvirtino, kad gautos už stadioną lėšos skirtos ledo arenos rekonstrukcijai.
Kauniečiai “sportuos” prekybos centre
Tuo tarpu kauniečiams nepasisekė. Vienas seniausių miesto futbolo stadionų K.Baršausko gatvėje taip pat priklausė Kūno kultūros ir sporto departamento direktoriaus V.Nėniaus vadovaujamai draugijai. Šiuo metu futbolo aikštėje intensyviai dirba statybininkai. Čia iškils didžiulis prekybos centras. Draugija šį sklypą pardavė už 1,2 milijono litų. Bendrovės “Geomatas” specialistas Algimantas Bigelis teigė, kad, norint sužinoti tikslią šio sklypo kainą, derėtų atlikti vertinimo ekspertizę. Tačiau, specialisto nuomone, šioje vietoje tokio dydžio žemės sklypas kainuoja kur kas daugiau.
LFF generalinį direktorių J.Kvedarą stebina, kad “Žalgirio” sporto draugija naikina stadionus, tačiau šia veikla visai nesidomi valstybės vadovai. “Tai stebina ir pas mus atvykstančius svečius iš užsienio. Jie klausia, kur mūsų stadionai. Federacija bandė tartis su “Žalgirio” draugija, tačiau visi pokalbiai baigėsi labai paprastu siūlymu - nusipirkite”, - pasakojo futbolo specialistas. Jo nuomone, “Žalgirio” draugijos turtas priklauso ne mažai grupelei, o visiems šalies žmonėms. “Pats mokėjau mokesčius, todėl nesuprantu, kodėl dabar kažkas gali išparduoti visą turtą”, - teigė J.Kvedaras.
Poilsiavietę įsigijo sostinės meras
“Žalgirio” sporto draugija per devynerius metus spėjo parduoti ir daugiau įvairių objektų. Prestižinėje Klaipėdos Smiltynės gatvėje poilsio pastatą prieš penkerius metus įsigijo sostinės meras Artūras Zuokas. Šį statinį jam pardavė bendrovė “Trakų miesto Žalgirio jachtklubas”, kurį iš draugijos jis įsigijo 1997-aisiais.
A.Zuokas namą Smiltynės gatvėje buvo įkeitęs Medicinos banke. Tačiau pernai jis grąžino 30 tūkstančių JAV dolerių paskolą.
Specialistų teigimu, tai tipiška schema, kaip “Žalgirio” sporto draugija parceliuoja turtą. Dažniausiai iš pradžių jis parduodamas bendrovei, susijusiai su draugija, o jau vėliau ieškoma “tikrojo” pirkėjo. “Kauno dienos” duomenimis, kai kuriuos objektus įsigijo ir su draugijos vadovybe susiję asmenys.
Su sostinės meru siejama bendrovė “BNA grupė” prieš penkerius metus įsigijo pastatą Vilniuje, Barboros Radvilaitės gatvėje. Jis anksčiau taip pat priklausė “Žalgirio” draugijai, tačiau 1998 metais buvo parduotas bendrovei “Bajorų gūžta”, o pastaroji po pusantro mėnesio jį pardavė “BNA grupei”. Prieš tapdamas Vilniaus meru A.Zuokas buvo šios bendrovės valdybos pirmininkas.
Turi daug interesų
“Kauno diena” jau rašė, kad Kūno kultūros ir sporto departamentas skyrė 90 tūkstančių litų bendrovei “Kauno Žalgirio stadionas”, kuri priklauso “Žalgirio” sporto draugijai. Jos vadovų iniciatyva ir buvo sunaikintas vienas seniausių Kauno aikštynų. Bendrovei liko tik palyginti nedidelis sporto centras, kurio rekonstrukcijai nepagailėta biudžeto lėšų.
V.Nėnius, paklaustas, ar etiška skirti tokią sumą “savai” draugijai, atsakė, kad jis yra ir Olimpinio komiteto viceprezidentas, dalyvauja įvairių sporto federacijų veikloje. “Mano interesų ratas yra platus. Turiu savo nuomonę. Ją išdėstau ir ekspertams, o jau jų teisė priimti galutinį sprendimą”, - teigė direktorius. Jis tikino, kad skiriant lėšas atsižvelgiama, ar organizacija turi kitų finansavimo šaltinių.
“Galima visaip mąstyti dėl bendrovės “Kauno Žalgirio stadionas”. Šiame objekte nemokamai galės sportuoti šalia esančios mokyklos auklėtiniai. Pakviesime į atidarymą ir pats galėsite įsitikinti”, - tvirtino Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius. Jis taip pat nesutiko su nuomone, kad “Žalgirio” draugija naikina sporto objektus. Direktoriaus teigimu, įvairiuose Lietuvos miestuose statomi šiuolaikiški centrai. Tačiau V.Nėnius negalėjo ar nenorėjo pasakyti, kiek šiuo metu draugija turi kompleksų ir kiek jų jau parduota.
