“Tempai, per kuriuos Lietuvos teismai priima galutinius sprendimus, nėra normalūs. Nuo mano sulaikymo jūsų pasienyje jau praėjo metai ir penki mėnesiai, o aš vis dar nežinau, kuo viskas baigsis. Laukiu pabaigos Latvijoje be pinigų, neturiu išsilavinimo ir negaliu dirbti jokio darbo, nebent kokį nors juodą ir purviną. Galima iš proto išsikraustyti”, - “Kauno dienai” skundėsi latvių dviratininkas.
Daugiau nei ketvirtis milijono
Lietuvos pasienyje nedeklaravęs daugiau nei ketvirčio milijono litų vertės santaupų ir taip jas praradęs, J.Silovas tvirtina, kad dabar jį priversti išlaikyti tėvai. Dviratininko uždirbtus pinigus Kauno apygardos teismas konfiskavo kaip nusikaltimo priemonę ir daiktinį įrodymą.
J.Silovas buvo sulaikytas Marijampolės teritorinės muitinės Kalvarijos kelio poste 2001 metų spalio 8 dieną. Apie 11 val. sportininkas įvažiavo į Lietuvą iš Lenkijos per “žaliąjį koridorių”, kuris skirtas asmenims, negabenantiems daiktų ir prekių, kurias pagal Lietuvos įstatymus privalu deklaruoti.
Baudžiamojoje byloje užfiksuota, kad J.Silovas su savimi turėjo 10 580 Vokietijos markių, 20 Lenkijos zlotų, 250 Prancūzijos frankų, 200 Belgijos frankų, 2000 Ispanijos pesetų, 1000 Kolumbijos pesetų, 55 Olandijos guldenus, 10 Latvijos latų ir tiek pat litų.
Pasirausę J.Silovo automobilio “Nissan Primera” bagažinėje esančioje įrankių dėžutėje, muitininkai aptiko dar 36 tūkst. Vokietijos markių. Po kelių minučių antrojo J.Silovo automobilio “Opel Astra” salono daiktadėžėje pareigūnai surado dar 90 tūkst. Vokietijos markių.
Pagal tos dienos oficialų lito ir užsienio valiutų kursą paskaičiuota, kad J.Silovas nedeklaravo iš viso įvairios valiutos už 265 159 litus. Dviratininkas muitinės kontrolei nepateikė ir įvairių maisto produktų bei parfumerijos ir buitinės chemijos priemonių, gabentų automobilyje “Opel Astra”.
Iš teismo salės - į koloniją
Pagal Lietuvos įstatymus asmuo, įvežantis į Lietuvą valiutos, kurios vertė viršija 10 tūkst. litų, privalo ją deklaruoti. Šis deklaravimas valiutos savininkui nieko nekainuoja, nes muito mokesčio už grynųjų pinigų gabenimą mokėti nereikia. Tačiau nusižengimas šiam reikalavimui traktuojamas kaip kontrabanda ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
J.Silovas visą laiką tvirtino nežinojęs tokios Lietuvos įstatymų normos. Dviratininkas Kauno apygardos teisme tvirtino, kad Kalvarijos muitinėje jam nebuvo suteikta galimybė susipažinti su pinigų deklaravimo tvarka. Jo advokatas Algimantas Dziegoraitis irgi bandė teismą įtikinti, kad J.Silovas nė nesuvokė užsiimąs kontrabanda, kadangi Latvijoje nėra būtina deklaruoti įvežamus grynuosius pinigus.
Nors teismo proceso metu J.Silovas teigė neketinęs padaryti jokios žalos Lietuvos valstybei, nes Prancūzijos dviratininkų profesionalų klube “Cofidis” uždirbtus pinigus tenorėjo tranzitu per mūsų šalį parsivežti namo į Rygą, teisėjai pripažino jį įvykdžius kontrabandą stambiu mastu.
Praėjusių metų balandžio 11 dieną J.Silovui buvo skirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Tai menkiausia bausmė, kurią buvo galima skirti pagal mūsų įstatymus. Teismas jam taip pat paskyrė 125 tūkst. litų baudą, konfiskavo visus pinigus, abu automobilius bei juose vežtus daiktus. Iš teismo salės latvių dviratininkas dar neįsiteisėjus nuosprendžiui buvo išvežtas į Pravieniškių koloniją.
Pririšo dviratį prie ambasados sienos
J.Silovo įkalinimas sukėlė didžiulį ažiotažą tiek Latvijoje, tiek ir Lietuvoje. Tarp kaimyninių valstybių vos neprasidėjo prekybinis karas - kai kas Latvijoje ėmė agituoti nepirkti iš Lietuvos įvežamos produkcijos, imtis kitokių sankcijų prieš lietuviškus gamintojus ir eksportuotojus.
Prie Lietuvos ambasados Rygoje vyko protesto akcijos latvių sportininkui J.Silovui apginti. Vienos iš akcijų organizatoriai, Latvijos žalieji, rinko parašus dėl J.Silovo išlaisvinimo, ketindami tuos parašus įteikti Lietuvos Prezidentui. Prie ambasados sienos protestuotojai pririšo dviratį.
Netrukus savo tėvynainio likimu susirūpino ir Latvijos diplomatinės tarnybos. Susiklosčius tokioms aplinkybėms Prezidentas Valdas Adamkus pareiškė esąs pasirengęs suteikti malonę Lietuvos įkalinimo įstaigoje atsidūrusiam garsiam Latvijos dviratininkui, jei jis tokios malonės paprašytų. Šia galimybe patekti į laisvę J.Silovas nepasinaudojo, nes toks žingsnis būtų reiškęs, kad sportininkas pripažįsta įvykdęs kriminalinį nusikaltimą.
Galiausiai praėjusių metų birželio 27 dieną Lietuvos apeliacinis teismas, pradėjęs nagrinėti latvių dviratininko skundą, nusprendė pakeisti J.Silovui kardomąją priemonę ir išleisti jį į laisvę už užstatą. 20 tūkst. litų dydžio užstatą sumokėjo Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.
J.Silovo apeliacinio skundo nagrinėjimą teismas sustabdė, nusprendęs kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Baudžiamojo kodekso straipsniai, pagal kuriuos Latvijos piliečiui paskirta minimali 5 metų laisvės atėmimo bausmė, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai nuostatai, kad bausmė už nusikaltimą turi būti adekvati padarytam nusikaltimui, bei ten pat skelbiamam teisinės valstybės principui.
Nagrinės ne eilės tvarka
Konstitucinio Teismo teisėjo Stasio Stačioko padėjėjas Ernestas Spruogis “Kauno dieną” informavo, kad teismas prašymo, susijusio su J.Silovo byla, nagrinėjimo imsis greičiau nei normalia tvarka ateitų jo eilė. Šiuo metu Konstitucinio Teismo prašymų sąraše jis įregistruotas 29-uoju numeriu. Jei visi prašymai būtų nagrinėjami eilės tvarka, J.Silovo klausimas vargu ar būtų išspręstas per artimiausius metus.
Remsis naujuoju kodeksu
Dabar vis dar veikiančio senojo Baudžiamojo kodekso nuostata, kad už kontrabandą teismas negali skirti mažesnės bausmės nei yra numatyta minimali, neteko galios nuo šių metų pradžios. Tad faktiškai jau dabar už tokį nusikaltimą, kuris inkriminuojamas J.Silovui, teismas galėtų, atsižvelgęs į lengvinančias aplinkybes, skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Dėl šios priežasties galima teigti, kad laukiamas Konstitucinio Teismo nutarimas tam tikra prasme bus tik formalus aktas.
Naujasis Baudžiamasis kodeksas už kontrabandą numato laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų arba baudą ir nenustato žemutinės bausmės ribos. Vadinasi, teismui irgi paliekama galimybė lanksčiau taikyti baudžiamojo poveikio priemones.
Baudžiamojoje teisėje egzistuoja praktika, jog švelninantis bausmę ar ją panaikinantis įstatymas veikia atgaline tvarka. Todėl Apeliacinis teismas J.Silovo skundą nagrinės jau greičiausiai remdamasis naujuoju ir kaltinamajam palankesniu kodeksu.
Mąsto apie ieškinį bylos kūrėjams
J.Silovo advokatas A.Dziegoraitis tvirtina, kad vienintelė jį ir jo klientą patenkinanti proceso baigtis - savo uždarbį į Latviją vežusio dviratininko išteisinimas.
“Žmogus neprivalo pateikti savo nekaltumo įrodymų. Priešingai - tai kaltintojų pareiga. O Silovo kaltė nėra įrodyta. Nėra ir paties nusikaltimo, nes už pinigų pervežimą nėra nustatyta jokių muitų. Silovas Lietuvai nepadarė jokios žalos. Tad kur čia kontrabanda? - klausė A.Dziegoraitis. - Negalima remtis jokiais pseudoprecedentais, nes kiekviena byla turi savo veidą, savo individualias savybes, kurias reikia labai subtiliai jausti”.
Advokato teigimu, bylos J.Silovui iškėlimas neatsiejamas nuo korupcijos apraiškų muitinėje: “Korumpuoti muitininkai negavo to, ko norėjo. Jie tris kartus Silovo klausė: “Tai ką darysim?” Kai jis nesuprato, ko iš jo norima, buvo sumanyta iškelti baudžiamąją bylą”.
Jei teismas išteisins J.Silovą dėl kontrabandos, A.Dziegoraitis ruošiasi parengti ieškinį bylos kūrėjams. “Silovas patyrė tiek moralinę, tiek materialinę žalą. Jo pavardė neigiamame kontekste buvo pagarsinta visoje Europoje, dėl bylos ir įkalinimo nutrūko jo karjera, nors jis galėjo toliau sportuoti. Jei jis bus išteisintas, parengsime ieškinį ponams, kurie atsakingi už tą bylą, kad atlygintų patirtą žalą”, - žadėjo advokatas.
Ankstesni rezultatai niekam neįdomūs
Buvęs profesionalus Latvijos dviratininkas J.Silovas nesiryžta prognozuoti, kaip gali baigtis jam iškelta baudžiamoji byla. Jis taip pat nežino, ar jam pavyks atgauti į Lietuvos biudžetą patekusius jo uždirbtus pinigus.
“Dėl įkalinimo praradau viską. Profesionalaus sporto virtuvė tokia, kad privalai išsilaikyti toje sistemoje, jei kartą į ją papuolei. Jei iškrenti, antrą kartą patekti labai sunku. Nors Pravieniškėse sėdėjau tik pustrečio mėnesio, tačiau ten negalėjau daryti nieko, kad išlaikyčiau fizinę formą. Sportininkui tokia situacija labai sunkiai ištveriama. Dabar šiek tiek sportuoju, bandau palaikyti formą, tačiau faktiškai turiu pradėti viską iš naujo”, - pasakojo J.Silovas.
Dviratininkas “Kauno dienai” sakė, kad nors prieš sulaikymą Lietuvos pasienyje ir neturėjo naujo kontrakto su savo komanda, tačiau greičiausiai jam būtų pavykę pasirašyti sutartį kitam sezonui. Trisdešimt metų, anot J.Silovo, dviračių sporte nėra daug - galima dalyvauti profesionalų varžybose dar bent trejus ketverius metus.
