Kai pradėjome kartu dažniau lankytis pas jo draugus, pastarieji man paneigė daug maniškio sakytos tiesos, tačiau jis kalbėtis apie tai nenorėjo, nes, pasak jo, viską aš pamatysiu, įsitikinsiu, jog jis teisus, vėliau. Taip ir laukiau, kada gi ateis TAS vėliau, kada mano gerasis draugas pradės rodyti man dėmesį ar kada nors prisimins mano gimtadienį (per kurį nors gėlytę nupirktų, nes dovanai pinigų neturi, gal nors ta proga galėtų neprisigerti kažkur ar darbe), o ne tik skambins varpais, kad artėja jo gimtadienis ir kaip čia draugams šventę aš suruoščiau, kokios dovanos jis norėtų, ar kokius draugus senai aplankė, su kuo ir kur norėtu pažvejoti.
Pats dažnai pameluoti mėgdavo, nors baisiai to nesugebėdavo, o kai įrodydavau, kad meluoja, teigdavo, jog būtinai būtų pasakęs, bet, aišku, vėliau. Dar geriau, matau, eina gatve, skambinu ir klausiu, ką veikia, o jis man šalčiausiai atšauna, jog betonuoja grindis (čia pas mane namuose). Klausiu, kodėl meluoji, aš matau tave gatvėje ir net automobilio šviesomis pamirksėjau, ranka pamojavau, o tu apsimeti, kad nematai.
Aišku padariau klaidą, kad nesustojau, nes kai aš padėjau telefono ragelį, jis man paskambinęs pradėjo ant manęs šaukti, kaip aš darbo metu važiuoju per miestą ir, juolab, jei mano automobilis servise. Nepagalvojo žmogus, kad aš darbe galėčiau pasinaudoti darbo reikalais ir kitu firmos automobiliu, jei maniškis yra autoservise.
Ką aš bedaryčiau ar kaip aš pasielgčiau, visada praėjus kažkuriam laiko tarpui prie tų darbų pateikdavo komentarus, neva aš tai padariau tik sau ar vaikams naudos siekdama, kad juo visiškai nesirūpinu (kai jis į namus tik labai retai kada vandens iš kaimyno šulinio parnešdavo, o jei per pusę metų pečių užkurdavo, tai pasigyrimo metams pakakdavo), kad jis man namus paremontavo (padėjo pajungti hidroforą, duris ir kampinį baldų komplektą paėmė savo vardu išsimokėjimui, bet mokesčius mokėjau visada aš, nežiūrėdama, kurio pinigai, pirkau visus reikalingus maisto produktus, higienos ar buities prekes, netgi malkos, elektra, dujos, daržas ir kiti ūkiniai rūpesčiai mano rūpestis.
Bet blogiausia yra tai, jog aš nieko net apie save negaliu nuspręsti be jo žinios ar jo neatsiklausus, t. y. net į kiemą eidama pagal jį turėčiau tiksliai pasakyti, kur einu (nors mūsų namas kieme, o ne daugiabutis), nei į kirpyklą, nei pas gydytoją, nei pas savo brolį ar pas vaikus negaliu užsukti net važiuojant pro šalį firmos automobiliu, nekalbu, kad galėčiau nuvažiuoti pas draugę (praktiškai jau visų netekau) ar savo giminaičius.
Kai pasakiau, jog bendradarbės kvietė važiuoti į Trakus, nepatikėsit, kokį triukšmą sukėlė, kam namus remontuoti pradėjau, jei dabar lekiu, apkaltino neištikimybe, išvadino paskutiniais žodžiais kieme, girdint kaimynams. Pradėjo riedėti ašaros ir pasakiau, aš tau neįtinku kai pasakau, kai nesakau irgi blogai, ir ar jis nemano išvis, kad aš turiu teisę nors kada pailsėti nuo visko ir pabūti laiminga, kad aš noriu turėti savo gyvenimą, pasirūpinti ar pabūti su savo vaikais, o ne tik jo gyvenimą gyventi ir rūpintis tik jo reikalais ar jo girto duotus pažadus kažkam privalau aš tesėti (ar bent jau sugalvoti kaip jį išteisinti).
Daug kartų prašiau išeiti iš mūsų namų - sugrįždavo, ant kelių atsiklaupęs prašydavo priimti, nes vienas neišgyvens, prikrės kvailysčių, grasindavo ir mane nužudyti, užkasti, uždusinti ir t t.
Kaip man išspręsti šią problemą? Jaučiuosi tartum kalėjime, nes negaliu nieko planuoti, negaliu gyventi pilnaverčio gyvenimo, man nebesinori grįžti po darbo į savus namus, nebegaliu pailsėti, nors miegočiau ir 10 val.
Gyvenu pastovioje įtampoje, bijau sulaukti sugrįžtančio namo, bijau, jog eidami kartu mieste sutiksime pažystamų ir kas pasisveikins ar pakalbins, tai, pasak jo, mano meilužiai, bijau, kad į svečius atvažiuos giminaičiai ar užeis kaimynas, nes pas mus triukšmas ir įtampa.
AŠ TAIP NORIU GYVENTI IR KVĖPUOTI, MATYTI SAVO VAIKUS!!!
Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė
Norint išsilaisvinti iš kito žmogaus valios, bandymo savintis ir visiškai jus užvaldyti, reikia labai daug pastangų, drąsos ir vidinių jėgų. Minėjote, kad norite kitokio gyvenimo nei turite šiuo metu, tačiau tam reikia jūsų, o ne kieno nors kito konkrečių pokyčių. Kad būtų lengviau suvokti, ką šioje situacijoje vertėtų daryti, pabandysiu parašyti, kas dažniausiai vyksta tokiuose santykiuose, kaip jūsų, ir kas padeda iš to išeiti.
Pradedant nuo pradžių, noriu įvardinti, jog jau pirmieji jūs žingsniai buvo savęs dovanojimas kitam žmogui. Neaprašėte labai detaliai jūsų draugystės pradžios, kiek ilgai bendravote, kol kitą žmogų įsileidote į savo namus, bet panašu, jog tam laiko skyrėte nepakankamai, jog jį pažintumėte. Kitas vertus, net ir matydama jo nepriimtiną “veidą”, vis tikėjotės, kad tai yra netikra, laukėte, kada pasirodys pažadėtas artimas žmogus.
Šeimų konsultantas D. Dobson knygoje jaunuoliams, besiruošiantiems santuokai, rašė, jog renkantis žmogų, su kuriuo žadate gyventi visą gyvenimą, svarbu būti kuo plačiau atmerktomis akimis. Jūsų noras įsileisti kitą žmogų į savo gyvenimą greičiausiai buvo toks didelis, jog nė nebandėte patikrinti, ar sakomi žodžiai yra tiesa. Tai rašau norėdama ne moralizuoti, o tikėdamasi, jog suvoksite, kad tas žmogus ir jūsų draugystės pradžioje nebuvo kitoks. Kita vertus, svarbu suvokti, kad skuboti santykiai retai kada atneša tą džiaugsmą, kurio tikimasi.
Į namus ir į gyvenimą priimtas vyras turėjo nebūtinai sąmoningą tikslą jus užvaldyti. Tai nereiškia, kad jam reikėjo kokios nors materialinės naudos (gal būt ir jos). Panašu, jog sutikote žmogų, kuris bet kokiais būdais siekia valdžios, nes tik padarydamas kitą priklausomu nuo savęs, jaučia savo vertę, pasitenkinimą savimi. Visi jo bandymai apriboti jūsų santykius, noras kontroliuoti, pavydo scenos ir panašiai, yra ne kas kita, kaip noras suvaržyti jūsų asmeninę erdvę, sunaikinti tai, ką jūs turėjote anksčiau (santykius, pomėgius ir panašiai) ir padaryti visiškai priklausoma nuo jo.
Skamba gana kraupiai. Tačiau paprastai tokiuose santykiuose yra taip, jog asmuo norintis valdyti, dažniausiai randa tą, kuris yra linkęs pasiduoti kitų žmonių įtakai. Panašu, jog jums nėra lengva apginti save: savo požiūrį, savo poreikius, teises, norus, santykius, kuriuos turėjote anksčiau. Greičiausiai tai susiję su baime būti nepriimtai, paliktai, nepasitikėjimu savo sprendimais, savo poreikių nuvertinimu.
Kita vertus, pasipriešinti žmogui, kuris iš visų jėgų stengiasi jus pasisavinti, tikrai nelengva. Bandymai gąsdinti nužudymu ar savižudybe yra gana dažni tokiose situacijose. Kad neprarastų savo valdžios, draugas siekia jus įbauginti, kad jus sietų jei ne sąmoningas pasirinkimas, tai bent baimė.
Greičiausiai, kad ir kaip sunku gyventi su tokiu žmogumi, neretai išgyvenate viltį, kad jis vieną dieną pasikeis. Labai svarbu žinoti ir suvokti, kad žmonės, pajutę galią, įtaką kitiems asmenims, patys to neatsisako. Jėgos pojūtis yra toks stiprus, kad žmogui per sudėtinga jo atsisakyti sava valia. Žinant tai, reikia įvardinti, jog bene vienintelė išeitis iš šios situacijos yra nugalėti prieš jus nukreiptą psichologinę agresiją. Tad jūs pati turite pasipriešinti ir nutraukti tai, kas vyko iki šiol.
Tai yra be galo sudėtingas žingsnis: įvardinti, kad nuo šiol jūs gyvensite savo gyvenimą, o gal net ir nebenorite jo sieti su draugu. Tik išėjimas iš šios situacijos padės jums išlikti savimi. Atsiskyrimo ir savęs išsaugojimo žingsnį turite žengti jūs pati, nelaukdama, kol būsite palikta.
Kas turėtų būti jūsų stiprybė bent jau psichologiškai atsiskiriant nuo skriaudėjo? Visa tai, ką turėjote iki jo: jūsų santykiai su vaikais, draugėmis, giminėmis, kolegomis. Taip pat svarbu prisiminti, kaip gyvenote, kol nebuvo jūsų draugo? Ką dažniausiai veikdavote, kaip spręsdavote sunkumus, ką mėgdavote ir panašiai? Santykių atnaujinimas, leidimas, kad patikimi žmonės jus palaikytų, padėtų, grįžimas prie ankstesnių pomėgių, tvirtumas siekiant atkurti savo gyvenimą padėtų nutraukti priklausomybę nuo minėto asmens.
Bet koks jūsų bandymas bus sutiktas su pykčiu, agresyvumu, gąsdinimais, kuriais bus siekiama viską gražinti į savo vietas ir kaip įmanoma išlaikyti savo valdžią. Dėl to svarbu pasitelkti į pagalbą ne tik gyvenimą, kurį gyvenote anksčiau, bet ir iki šiol jūsų gyvenime nebuvusius žmones: psichologus, socialinius darbuotojus. Jie ne tik padės atrasti stiprybės, tinkamus būdus spręsti situaciją, bet ir pagelbės esant stipriems jūsų draugo pykčio ir agresyvumo proveržiams.
Nuoširdžiai jums linkiu stiprybės. Vaida
Rašykite: psichologui@delfi.lt
