„Teko iškęsti gana varginančią, daugiau nei 14 valandų „darbo dieną“ oro uostuose ir lėktuvuose. Tačiau iš kitos pusės atlikau gana išsamų skandinaviško, ukrainietiško ir gruziniško mentaliteto palyginimą ir analizę,“ - juokauja Karalius.

-Kelintą kartą viešėjai Gruzijoje ir išvis, kaip užmezgei ryšius su vakarėlių organizatoriais ten?

- Mūsų įrašų kompanijos „RyRalio Records“ išleidžiamais įrašais prekiaujama visame pasaulyje: „RyRalio“ plokšteles gali rasti Tokijo ar San Francisko įrašų parduotuvėse, o skaitmeniniu formatu muzika pardavinėjančios parduotuvės sulaukia pirkėjų iš kiekvieno mūsų planetos kampelio.

Kiekvieną naujai išleistą singlą lydi reklaminė kampanija, kurios metu sulaukiama atsiliepimų iš muzikos industrijoje dirbančių didžėjų ir prodiuserių, įrašų recenzijos pasirodo didžiausiuose elektroninei muzikai skirtuose žurnaluose – DJ ar IDJ.

Taip sukasi muzikinė industrija pasaulyje su kuria dažnas ar mažiau muzika besidomintis lietuvis nėra pažįstamas, bet mūsų propaguojama muzika pasiekia įvairias pasaulio vietas. Keletui renginių organizatorių Gruzijoje jau senokai “užkliuvo” mūsų darbai, be to „RyRalio DJs“ kūrinys “Sultry Blue” buvo itin populiarus keleto Tbilisio radijo stočių eteryje…

Tad tai buvo jau antras mano vizitas į Gruziją šiais metais.

- Papasakok daugiau apie pačią kelionę. Atrodo, minėjai, kad ji buvo net labai "per aplinkui"?

- Šį karta kelionė buvo tikrai varginanti. Dėl lėktuvo vėlavimo subyrėjus mano maršrutui “Vilnius – Ryga – Tbilisis”, keliaujant į Gruziją teko sukarti gerokai ilgesnį kelią. Oro bendrovė teišgalėjo pasiūlyti skrydį su dviem persėdimais, tad pusryčiavau Kopenhagoje, pietavau Kijeve, o vakarieniavau Tbilisyje.

- Kokia ten publika? Ar jaučiasi jų karo nuotaikos naktiniuose klubuose?

- Jei pas mus jaučiama krizė, susijusi su pasaulinės ekonomikos buksavimu, tai Gruzijoje viskas gerokai apmirė po rugpjūčio mėnesį praūžusio karo. Nepaisant netgi to, artimiausiu metu Tbilisyje numatoma atidaryti keletą naujų klubų. Ir tai neturėtų stebinti, nes mieste, turinčiame apie pusantro milijono gyventojų, klubinis gyvenimas kol kas nėra labai išvystytas.

Gruzinai mielai leidžia laisvalaikį restoranuose, kurių ten tikrai netrūksta ir kuriuose gali rasti ne tik gruzinišką virtuvę. Tačiau naktinio ar klubinio gyvenimo bumas jų dar laukia ateityje.

- Kuo klubinėtojai bei patys naktiniai klubai skiriasi nuo lietuviškų?

- Gruzijoje iš esmės daug kas skiriasi ir kartais tai sunkoka suvokti ir perkąsti. Tbilisio gatvėse tvyrančią atmosferą būtų galima įvardinti kaip lengvą postsovietinių relikvijų ir Azijos šalyse tvyrančios betvarkės mišinį. Tiesa, ta azijietiška betvarkė dažnai funkcionuoja žymiai geriau nei europietiška tvarka. Na, o naktiniai klubai - atskiras pasaulis. Elektroninė muzika propaguoja kosmopolitines idėjas ir dažnai patekęs į klubą sunkiai beatskirsi, kur esi: Londone, Vilniuje, Tbilisyje ar Romoje. Nors Tbilisį, manau, galima atskirti dėl beprotiškai daug ir visur rūkančių “klubinėtojų”.

Tos prie nosies ir į akis smilkstančios cigaretės buvo vienintelis šiek tiek siutinęs dalykas (juokiasi).

- Pagal kokį tavo grojamą gabalą buvo daugiausia į viršų iškeltų rankų?

- Žinoma, tai buvo „RyRalio DJs“ hitas “Sultry Blue”. Sunku man paaiškinti šio kūrinio fenomeną Gruzijoje. Aš to ir pats negalėjau įsivaizduoti, kol nepamačiau man nuolatos kišamų mobiliųjų telefonų su žinutės lange parašytu užrašu: Sultry Blue. Suprask, tu būtinai turi pagroti šį kūrinį – bylojo man šviečiantys “mobiliakai” ir merginų akys (juokiasi).

Ar spėjai pamatyti kažkiek miesto?

- Spėjau aplankyti senovės Gruzijos sostinę Mtskhetą, bei keletą puikių gruzinų virtuvės restoranų. Anekdotai apie gruzinų svetingumą ne iš piršto laužti. Gruziniškų patiekalų ragavimas galėtų tapti atskiro interviu tema.

Trumpai tariant, gruzinai mėgsta gerai pavalgyti ir stalai kaskart nukraunami gerokai didesniu kiekiu maisto nei gali suvalgyti prie stalo sėdintys. Jie taip pat puikiai moka elgtis su mėsa, netgi geriau nei lietuviai su bulvėmis (juokiasi). Gruziniškų šašlykų esmė - ne marinavimas actu, kuris užmuša tikrąjį mėsos skonį, o subtilus šviežių prieskonių naudojimas, bei meistriškas mėsos kepimas ant atviros ugnies.

Šašlykas visada pateikiamas paskutinis, po kebabo ar vištienos su česnaku. Negaliu nepaminėti ir kaukazietiškų slyvaičių padažo... O kur dar kiekvieno restorano vynų korta, kurių kiekvienoje rungiasi mažiausia 4-5 regionų, vynų gamintojų ar vynų rūsių asortimentas!

- Kokių suvenyrų, lauktuvių parsivežei?

Nuožmūs Rygos oro uosto muitininkai konfiskavo mano gruziniškų vynų kolekciją, nes, pasak jų, Europos Sąjunga nepripažįsta trečiųjų šalių saugumo normų ir jiems, matyt, kilo įtarimas, kad tuose buteliuose į Lietuvą gabenu skystą trotilą (juokiasi).

Gruzija Karaliaus akimis - nuotraukose:

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją