K. Petkevičius gimė 1926 m. Staigviliuose, Pakruojo rajone. 1949 m. baigė Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą ir įgijo fizinio lavinimo dėstytojo specialybę.
1951-1956 m. mokėsi Leningrado kūno kultūros instituto aspirantūroje. 1956-1958 m. Leningrado KKI dėstytojas, 1958-1976 m. LKKI Žaidimų katedros dėstytojas, 1976-1989 m. Kauno krepšinio sporto mokyklos, 1989-1998 m. A. Sabonio krepšinio mokyklos treneris. 1998-2008 m. Kauno „Žalgirio“ dublerių komandos treneris. 1959-1962 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris.
1945-1962 ir 1958-1963 m. LKKI, Kauno „Žalgirio“ komandų žaidėjas. Penkis kartus Lietuvos čempionas (1947-1949, 1951, 1952 m.), du kartus TSRS čempionas (1947, 1951 m.), sidabro (1949, 1952 m.) ir bronzos (1953, 1955 m.) medalių laimėtojas.
1946-1959 m. Lietuvos krepšinio rinktinės narys. Joje sužaidė 28 rungtynes, pelnė 111 taškų.
1947-1956 m. žaidė TSRS krepšinio rinktinėje. K. Petkevičius – dviejų olimpinių žaidynių (Helsinkio 1952 ir Melburno 1956 m.) sidabro medalių laimėtojas, 1947 ir 1953 m. Europos čempionas, 1955m. Europos čempionato bronzos medalininkas. TSRS rinktinėje sužaidė 61 rungtynes, pelnė 405 taškus.
Su žmona Laima užaugino dukrą Eglę ir sūnų Arūną.
Žvaigždė iš Žemaitijos
(Parengta pagal Stanislovo Stonkaus knygą „Neslūgstančios krepšinio vilnys“.)
1947-aisiais į didįjį krepšinį tvirtu žingsniu įžengė pirmasis „žemaičių krepšinio mokyklos“ atstovas iš Telšių – Kazys Petkevičius. Per darganą ir šaltį Kazys nepraleisdavo rytmečio mankštos. Kiekviena palankia proga jis atlikdavo šuoliavimo pratimus, kad pagerintų, palaikytų šoklumą. Visi krepšinio gerbėjai stebėdavosi, kaip šis, nedidukas (178 cm ūgio), kresnas žaidėjas laimėdavo dvikovas dėl kamuolio su gerokai aukštesniais.
Greitas, vikrus, šoklus, puikai valdantis kamuolį, kovingas ir gudrus – jis visuomet aikštėje buvo toks. Kai reikėdavo „uždengti“ pavojingiausią varžovų komandos žaidėją, tos pareigos dažniausiai tekdavo K. Petkevičiui. Tai buvo sportininkas iš pašaukimo.
Žemaičių krepšinio mokyklos auklėtinis, gal tiksliau pasakius savamokslis, kaip ir kiti to meto provincijos krepšininkai, kelią link didžiojo krepšinio pradėjęs Telšių „Džiugo“ komandoje, vėliau atvyko mokytis į Kauną, netrukus 1947 metais buvo pakviestas į pajėgiausią to meto Lietuvos komandą – KKI ekipą. Šiam klubui K. Petkevičius liko ištikimas ilgus metus: 1962-aisiais, eidamas jau 37 metus jis gynė KKI garbę Lietuvos krepšinio čempionato finalinėse rungtynėse. 1947-aisiais jis buvo pakviestas į TSRS rinktinę, kurioje išbuvo ištisą dešimtmetį.
K. Petkevičiaus – tikro atleto gebėjimus geriausiai liudija dar vienas faktas: jis buvo neblogas dešimtkovininkas. Dalyvavo lengvosios atletikos dešimtkovės varžybose. Tai iš tiesų unikalus atvejis sporto istorijoje.
1947 m. spaudoje buvo rašoma:
„Gynyboje ypač išsiskyrė Kauno rinktinės žaidėjas K. Petkevičius. Jo asmeninės savybės – greitumas, ištvermingumas, puikus šoklumas – derinasi su aukšta kamuolio valdymo technika. Stodamas kovoti dėl kamuolio, K. Petkevičius beveik visada tapdavo nugalėtoju“.
K. Petkevičius mokėjo kovoti pačiomis sunkiausiomis minutėmis. To ryžto ir talento dėka jis tapo vienu geriausių krepšininkų Europoje.
Atšventęs penkiasdešimtmetį, jis aistringai kibo į naują Lietuvoje sporto šaką – badmintoną, gerai išmoko žaisti jį pats ir savo vaikus išmokė. O paskui – krepšinio trenerio darbas, kurio Kazys nenutraukė iki pat sunkios ligos.
Pastaruosius metus K. Petkevičius dirbo Kauno „Žalgirio-Sabonio mokyklos“ komandos treneriu. Su šia ekipa K. Petkevičius praėjusiame sezone tapo Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) čempionu.