Ji BNS sakė, kad kultūros vertybių apskaitos sistema nėra vienintelis įstatymo projekto trūkumas.
"Projekte pateikiamos sunkiai suprantamos sąvokos, nekonkretūs ir išplėsti procedūriniai klausimai, neaiškiai apibūdinama kultūros vertybių apsaugos sistema. Įstatymas turėtų būti paprastesnis, konkretesnis ir suprantamesnis", - kalbėjo A.Samukienė.
Ji pridūrė, kad tiek nekilnojamas, tiek kilnojamas kultūros vertybes turėtų apibrėžti vienas įstatymas. Tuo tarpu šiame projekte "kilnojamos vertybės paminėtos, bet išsamiai neaprašytos".
Todėl Lietuvos restauratorių sąjunga ragina ne rengti naują įstatymą, o tobulinti dabar veikiantį.
Tokią poziciją Lietuvos restauratoriai priėmė šią savaitę vykusiame sąjungos valdybos posėdyje. Valdybos narių teigimu, Lietuvos valstybės biudžeto lėšas reikėtų skirti daugybės avarinės būklės istorinių pastatų bei statinių tvarkymui, o ne vis sudėtingesniam biurokratiniam aparatui kurti.
1991 metais įkurta Restauratorių sąjunga vienija 180 narių.
Įstatymo projektą rengusios Kultūros ministerijos sudarytos darbo grupės narys, kultūros ministrės patarėjas Juozas Algirdas Pilipavičius BNS patvirtino, kad apskaitos principai šiek tiek keičiasi.
"Šiuo metu visi paminklai ir vertybės įtraukti į kultūros vertybių registrą tapdavo valstybės saugomi. Kadangi tokių objektų yra labai daug - manome, kad reiktų daryti atranką", - sakė jis.
Pasak A.J.Pilipavičiaus, įsigaliojus naujam įstatymui, pirmiausia bus vykdoma inventorizavimas - surenkama mokslinė medžiaga apie turimą paveldą, konkrečių nekilnojamųjų kultūros vertybių išaiškinimas ir registravimas. Vėliau bus svarstoma, ar suteikti objektui saugomo objekto statusą ar ne.
A.J.Pilipavičius pažymėjo, kad įstatymo projektas yra suderintas su Europos Sąjungos (ES) normomis.
Įstatymo projektą jau patvirtino Vyriausybė, vasario mėnesį jį turėtų svarstyti Seimas.
Pirmasis Nekilnojamų kultūros vertybių įstatymas buvo priimtas 1994 metais, jo pakeitimų projektas pradėtas rengti 2002 metais.