Vargšų smuklė, kitados pastatydinta italų karaliaus, norinčio gauti atleidimą už tai, kad turi prašmatnius rūmus, - tai paskutinis gyvenimo skenduolių uostas, kur meilės ir gyvenimo sugniuždyti, ar tiesiog nelaimingi žmonės ateina pasakoti savo dramų. Tai teatro scena, kur mezgasi ir trūkinėja meilės istorijos, tai vienatvės prieglauda, tai tiesos vieta, tai nuostabi vieta, visai nepaisanti apgailėtinos kritikos. Čia ateinama pasisemti išminties, ieškoma romantikos, nes be romantikos gyvenimas būtų liūdnas, ateinama pailsėti nuo kasdienybės, kuri įsiurbia ir paskandina vidutiniškumo baloje.
Pagrindinė romano veikėja – įspūdinga matrona, blaškyta visų vėjų, gyvenimo vėtyta ir mėtyta, nepaklūstanti įprastinėms taisyklėms, neįspraudžiama į jokius rėmus. Ji lyg motina gyvenimo palaužtiems žmonėms, kurių istorijos paslaptingai susipina šiame nepaprastame romane, kupiname aistrų, fantazijų ir užuojautos laukimo. Nors romano veiksmas vyksta Neapolyje ir Marakeše, - tokius išgyvenimus, tiesos, laisvės, meilės ir gyvenimo prasmės ieškojimus patiria žmonės visose vietose ir visais laikais.
"Alma Littera"
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją