Įžengęs į Lietuvos muzikinį gyvenimą VIII dešimtmečio pabaigoje jis atstovavo kūrėjų kartai, kuri buvo pavadinta naujųjų romantikų (neoromantikų) vardu ir vienijama bendrų idėjų, estetinių nuostatų bei muzikinės išraiškos bruožų, rašoma Klaipėdos koncertų salės pranešime spaudai.
Beje, jo trumputė pjesė violončelei ir fortepijonui "Palydžiu išvykstantį draugą, ir mes paskutinį kartą žiūrime į apsnigtus vasario medžius" su F. Shuberto dainos citata tapo tarsi tyliu kartos manifestu.
Kartais į savo kūrinius neoromantikai inkrustuodavo ankstesnių epochų muzikos citatų. Ypač daug tokių "svetimos, bet savos" muzikos epizodų pasitaikydavo V. Bartulio kūryboje ("Palydžiu išvykstantį draugą…"su F. Shubertu, "1750-ųjų metų liepos 17-osios vizija" su J. S. Bachu, ciklas "I like…").
Baigiantis IX dešimtmečiui daugelį apstulbino netikėti Vidmanto eksperimentai, susiję su instrumentinio teatro žanru. Per ilgus metus sukaupta teatro kompozitoriaus patirtis paskatino jį imtis savarankiškos savo "dramų" režisūros. Taip atsirado audiovizualiniai spektakliai - siurrealistines, makabriškai ironiškos instrumentinio teatro kompozicijos, vėliau - opera "Pamoka".
2007-aisiais parašyta kamerinė opera "Pas de deux" ("Paskutinė vakarienė") autoriaus apibūdinama kaip "iš esmės rojalistinė opera, pagražinta revoliuciniais ir kulinariniais atspalviais, dviems aktoriams, dvylikai muzikantų, dirigentui ir virėjui."
Pasak V. Bartulio, galvoti apie šį operos seria ir kulinarinės operos (veiksmas vyksta virtuvėje) junginį jis pradėjo nuo minties sukurti daug trumpų vienaveiksmių operų, tarsi įvairaus rimtumo ar nerimtumo pjesių ciklą. "Vienas tokių siužetų atėjo į galvą panorėjus parašyti prancūziško tipo operą. Ne apie Prancūziją, bet turinčią prancūziško kvapo. Idėjai rutuliojantis aiškėjo, kad tai turėtų būti Prancūzijos karalių laikai, o kadangi dabar mums tie Prancūzijos karaliai atrodo panašūs, labai nesigilindamas pasirinkau Prancūzijos revoliucijos laikus ir gan teigiamus jos padarinius."
Operos veiksmas vyksta 1793 metų sausį Paryžiuje, Tamplio rūmų virtuvėje. Marija Antuanetė (Milda Arčikauskaitė) ir Liudvikas XVI (Evaldas Jaras) šoka keistą šokį, viskam vadovauja virėjas, kuris scenoje verda sriubą... Libretą, panaudodamas Alexandre’o Dumas tekstus, parašė pats kompozitorius, beje, operoje atliekantis virėjo vaidmenį. Operos režisierius ir dailininkas - Jonas Arčikauskas, dirigentas - Donatas Katkus.
Kadangi veiksmas vyksta paskutinę dieną prieš nukirsdinimą, dvylikos muzikantų dalyvavimas čia turi ir simbolinę paskutinės vakarienės prasmę.
