Skenavimas, trunkantis mažiau nei sekundę, užfiksuoja unikalų delno venų tinklo piešinį ir gauto vaizdo esminius taškus tučtuojau konvertuoja į skaitmeninį kodą, kuris gali būti palygintas su kitų delnų skenavimo duomenimis, taip nustatant tapatybę.
Miniatiūrizuotas įrenginys gali būti prijungtas prie nešiojamojo kompiuterio per USB jungtį, o praėjusiais metais sukurta alternatyvi įrenginio versija gali būti įmontuota į kompiuterio pelę, taip palengvinant kompiuterio vartotojo saugų identifikavimą.
Karolinos valstijų Sveikatos apsaugos sistema – trečia pagal dydį JAV – keliose didžiausiose ligoninėse pradėjo naudoti „PalmSecure“ įrenginį praėjusiais metais. Šis sprendimas buvo dalis JAV pirmosios biometrinės pacientų identifikavimo sistemos, kurios pagrindas – atpažinimo pagal kraujagyslių tinklą technologijos. Dabar šios technologijos naudojamos aštuoniose gydymo įstaigose ir dviejose skubios slaugos įstaigose. Identifikavimo programoje jau užregistruota apie 170 tūkst. pacientų. Kai pacientai užregistruoja savo unikalų „venų raštą“, jis gali būti tiesiogiai prijungtas prie jų medicininių įrašų.
„Pacientų reakcija buvo nuostabi, o produktas veikia gerai, be jokių sutrikimų ar poreikio pakeisti po daugiau nei metų naudojimo“, - sakė sveikatos pasaugos sistemos atstovas spaudai Jimas Burke‘as.
Pasak jo, pagrindinis sunkumas buvo paaiškinti pacientams, kokia yra šios programos nauda.
Tiksliai identifikuojant pacientus šiems registruojantis, pasak J.Burke‘o, pašalinama rizika, kad asmens socialinio draudimo numeris ar sveikatos draudimo identifikavimo kortelė bus panaudota kito žmogaus, siekiant kokiais nors savanaudiškais tikslais įgyti priėjimą prie asmeninių duomenų apie sveikatą arba būti gydomam kito žmogaus sąskaita.
Kaip sistema veikia
Sistemos veikimo principas – poodinių venų tinklo esminių taškų fiksavimas.
„Poodinis reiškia, kad informacija yra po paciento oda ir ji negali būti pakeista tokiais išoriniais veiksniais, kaip nudegimai, įpjovimai, nubrozdinimai ar kokios kitos odos būsenos“, - sakė „Fujitsu Computer Products of America“ verslo vystymo direktorė Hiroko Naito. Technologija iš venų tinklą gauna pakankamai informacijos, kad sudarytų unikalų įrašą. Kad būtų gautas venų piešinio vaizdas, japonų įrenginyje panaudota „artimojo infraraudonųjų spindulių spektro atspindžio fotografijos“ technologija, kuomet aukštos kokybės fotoaparatas fiksuoja skaitmeninį venų tinklo piešinį asmens delne.
Metodo veikimo pagrindas – išskirtinės kraujyje esančio dezoksigenuoto hemoglobino savybės: toks hemoglobinas sugeba absorbuoti artimojo infraraudonųjų spindulių spektro bangas ir atspindi unikalų vaizdą.
Kompiuterio algoritmas išskiria kelis esminius taškus gautame vaizde ir konvertuoja juos į suglaudintą, koduotą skaitmeninį venų tinklo atitikmenį. Gautas skaičius gali būti siejamas su banko, sąskaita, medicininiais paciento įrašais ar kitais asmeniniais duomenimis, o tinkamas algoritmas gali palyginti kiekvieno naujo skenuojamo delno skaitmeninio kodo panašumą su jau saugomais sistemoje nei nusprendžia, ar panašumas yra pakankamas, kad būtų identifikuotas asmuo.
Tiksliau nei pirštų atspaudai
Daugelyje Japonijos bankų panašios delno atpažinimo technologijos jau naudojamos, siekiant padidinti saugumą banko kortelės vagystės ar praradimo atveju.
„Japonijos bankuose „PalmSecure“ technologija naudojama atpažinti banko kortelės savininką prie bankomatų“, - sakė H. Naito. Japonijoje bankų kortelės dažniausiai yra „protingos kortelės“, kuriose yra atminties mikrolustas, kuriame gali būti saugoma papildoma identifikavimo informacija.
Kortelių savininko „PalmSecure“ venų tinko kodas saugomas kiekvienoje kortelėje ir identifikuojantis prie bankomato asmuo turi ne tik suvesti teisingą PIN kodą, bet ir pateikti atitinkamą biometrinę informaciją.
Technologija, Japonijoje debiutavusi 2004 metais, o dabar populiarėjanti JAV, pasak H. Naito, galėtų būti naudojama ir savitarnos kioskuose bei terminaluose, darbo laikui ir lankomumui registruoti, kontroliuoti asmenų į padidinto saugumo zonas patekimą.
Pasak „Fujitsu“ atstovės., sistema yra ne tik tiksli – ji gali būti taikoma plačiau nei įprastinis atpažinimas pagal pirštų atspaudus.
Nors pirštų atspaudų atpažinimas dabar dažniau naudojamas žmonėms atpažinti, pasak H. Naito, pirštų atspaudų jutikliai dažnai pateikia nepakankamai duomenų taškų svarbiems identifikavimo sprendimams (dažniausiai identifikavimui reikia nuo 12 iki 18 duomenų taškų).
„Jutikliui paprastai reikia tiesioginio kontakto su pirštu ir jo veikimas priklauso nuo odos paviršiaus būklės“, - sakė H. Naito. Tai reiškia, kad sausa ar nubrozdinta oda gali sumažinti sistemos patikimumą.
Tokios odos ligos, kaip psoriazė (žvynelinė), taip pat blogina atspaudų atpažinimą. O kai kurie žmonės su genetiniais sutrikimais gimsta apskritai be pirštų atspaudų, todėl tai mažina sistemos pritaikomumą plačiojoje visuomenėje. Mokslininkai paprastai sutinka, kad akies rainelės skenavimas užtikrina aukščiausią biometrinio tikslumo lygį, bet H. Naito teigia, kad technologija nėra priimtina visuomenei dėl savo invazinės prigimties.
„Žmonėms nepatogu rodyti savo akis kažkokioms įtartinoms švieselėms“, - sakė H. Naito, pridūrusi, kad sistema gali paskatinti žmones keisti savo natūralų elgesį – pavyzdžiui, įsistatyti kontaktinius lęšius ar būti su ilgais kirpčiukais.
Technologija taip pat gali būti nepatraukli dėl savo kainos ir įdiegimo bei naudojimo sunkumų, nes siekiant tinkamai nuskenuoti akį reikalinga skenerio aukščio ir kampo reguliavimo įranga.
Saugumo savybės
Karolinos valstijų Sveikatos apsaugos sistemos vadovai nusprendė, kad delno atpažinimo technologijų tikslumas ir saugumas labiausiai tinkamas šios sistemos pacientų tinklui.
Kadangi kompiuterių algoritmas tučtuojau keičia delno venų tinklo vaizdą į skaičių, vaizdas negali būti pavogtas ir panaudotas blogiems tikslams, o paciento privatumas būna išsaugotas. Be to, paieška duomenų bazėje vykdoma greičiau, nes lyginami ne paveikslėliai, o skaičiai.
Padidintas saugumas sumažina tikimybę, kad atsitiktinai gali būti sumaišyti pacientų sveikatos įrašus. Ir galų gale pacientai tik palaiko savo delną virš įrenginio, kurio liesti visai nebūtina, todėl sumažėja dažno valymo poreikis ir tikimybė, kad įrenginys bus sugadintas.
„Mūsų analizės ir tyrimo metu nustatėme, kad kiti biometrinio identifikavimo tipai arba reikalauja prisilietimo (pirštų atspaudai), arba visuomenės yra vertinami kaip pernelyg invaziniai (tinklainės skenavimas)“, - sakė sveikatos apsaugos sistemos atstovas.
H. Naito pabrėžė, kad „PalmSecure“ sistemoje saugomi ne paveikslėliai, o skaičiai, todėl informacija apie venų tinklą būtų nesuprantama niekam, kas nelegaliai įsilaužtų į sistemą.
Bet galbūt vienas svarbiausių veiksnių, didinančių sistemos populiarumą – maža algoritmo „klaidingo priimtinumo tikimybė“, lygi 0,00008 proc., kas reiškia, kad venų tinklas neteisingai identifikuojamas rečiau nei kartą iš milijono bandymų.
