Psichologų teigimu, vaikai – tai emocijų, o ne svarstymo sutvėrimai. Todėl jiems meilė – tai visų pirma nesavanaudiško žavėjimosi partneriu jausmas. Labai ankstyvas įsimylėjimas neatsitiktinai būdingas gerai išsivysčiusiems vaikams su jautriu estetiniu aplinkinio pasaulio suvokimu, jautriai reaguojantiems į viską, kad gražu.

Paprastai seksualinis potraukis mylimam žmogui vaikams iki maždaug dvylikos metų yra nebūdingas. Todėl vaikystės meilė yra pati romantiškiausia, tokia, kokia aprašoma pasakose. Tik vėliau paaugliams atsiranda ir fizinė trauka, net visai tikėtina, kad romantiškos meilės ir fizinės traukos objektai bus visai skirtingi. Ir tai taip pat yra normalu.

Tačiau tiesos yra ir tame, kad vaikiška meilė yra labai nepastovi, jis greitai nuslopsta, vieni meilės objektai greitai keičiami kitais. Tai paaiškinama tuo, jog vaiko emocingumas dar tik formuojasi ir augant keičiasi vaiko prisirišimai bei interesai.

Įsimylėjęs vaikas – ir darželinukas, ir paauglys – jaučia sutrikimą. Juk iš vienos pusės, jis nori būti pastebėtas ir įvertintas, o iš kitos – bijo būti išjuoktas. Dėl to vaikai neretai elgiasi neadekvačiai: mergaitės maivosi ir rodo kaprizus, o berniukai įvairiausiai erzina mylimas mergaites. Tai – vienu metu ir aplinkiniams skirta vaidyba (pažiūrėkite, koks aš esu!), ir savo tikrųjų jausmų gynimo nuo aplinkinių žmonių forma.

Nesuklyskite!

Labiausia paplitusi suaugusiųjų klaida – pasijuokti ir vaikiško įsimylėjimo. Atminkite, kad bendraamžiai iš jūsų vaiko jau ir taip pakankamai pasijuokė, išvadindami jį „jaunikiu“ arba „jaunąja“. O jei dar ir tėvai nesupranta vaiko jausmų, tai mažyliui pateikiamos iškart kelios karčios pamokos:

Mano jausmai visiems juokingi ir neverti dėmesio.

Pasekmės: šiuo atveju vaikas gali pradėti bijoti savo jausmų, jais netikėti ir manyti, kad jie neverti dėmesio. Savaime suprantama, suaugus tai gali labai rimtai paveikti pasitikėjimą savimi ir sugebėjimą užmegzti santykius su priešingos lyties atstovais.

Kai su kuo nors, o ypač su artimais žmonėmis, dalinuosi savo slaptais jausmais, tai tampu ne tik pažeidžiamu, bet ir pajuokų objektu.

Pasekmės: mažas žmogutis gali liautis pasitikėti žmonėmis, taip pat ir savo artimaisiais. Ir ne tik nustos manyti, kad nuoširdumas yra teigiama savybė, bet ir kitų žmonių nuoširdumą vertins labai įtariai.

Net šeimos nariai, patys artimiausi mano žmonės, gali mane išduoti, todėl geriau jiems nieko nepasakoti.

Pasekmės: vaikas šiuo atveju pajus, kad jis šiame pasaulyje visiškai bejėgis, nes ta saugumo ir meilės sistema, kurią sukūrė ir palaikė jo šeima, suiro, ir jam nėra kur ieškoti supratimo bei paguodos.

Vaiko meilę vertinkite rimtai, be pajuokų ir nuvertinimo. Tokios frazės, kaip „Dar pienas nuo lūpų nenudžiūvo, o jau meilės prasidėjo“, išreiškia jūsų visišką nepagarbą vaiko asmenybei. Taip pat negalima pokalbio apie meilę nusukti į kokią nors kitą temą: „Gerai, kad tu ją myli. Pažiūrėk, kaip gerai ji mokosi, imk iš jos pavyzdį“.

Dūsavimai dėl meilės

Renkantis santykių su įsimylėjusiu vaiku strategiją prisiminkite, kad universalių receptų nėra. Viskas priklauso nuo pasitikėjimo tarp vaiko ir tos šeimos suaugusiųjų laipsnio, nuo to, kiek apskritai toje šeimoje priimtina kalbėtis apie jausmus, jais dalintis. Bet svarbiausia – nuo to, kiek pats vaikas apie tai nori ir gali kalbėti.

Neretai mažylis ar netgi paauglys tiesiog nesugeba išreikšti savo jausmų – to taip pat negalima pamiršti. Ir galbūt tik jūs galėsite padėti vaikui parinkti tinkamus žodžius. Šiuo atveju svarbiausia taisyklė – turite prisitaikyti prie situacijos, o ne priderinti ją pagal save.

Marija, šešiolikmečio sūnaus motina

„Šią istoriją aš tikriausiai prisiminsiu iki senatvės. Mano sūnui Pauliui tuomet buvo šešeri, jis vaikščiojo į vaikų darželį. Vienu metu jis namie pradėjo dažnai pasakoti apie Loretą iš jų grupės. Ir netgi prisipažino, kad ji jam patinka ir jam atrodo, kad ji yra pati gražiausia mergaitė visame darželyje.

Artėjo kovo 8-oji, ir mes su sūnumi galvojome, ką galima būtų padovanoti Loretai. Taip nieko gero ir nenusprendėme. O vėliau atsitiktinai sužinojau, kad dingo man močiutės paliktas žiedas su stambiu deimantu – tuo metu vienintelė šeimos brangenybė. Ir sužinojau, kad sūnus žiedą padovanojo savo mažajai draugei, nes ji kovo 8-osios proga svajojo gauti būtent tokią dovaną.

Kaip aš ieškojau Loretos tėvų kontaktų, kaip su jais derėjausi ir susigrąžinau žiedą – jau kita istorija. Sūnaus poelgis tuomet mane ir pribloškė, ir sužavėjo: norėdamas įtikti panelei, jis buvo pasiryžęs bet kam“.

Štai keletas patarimų, kurie padės ir jums, ir vaikui išgyventi meilės sunkumus:

▪ Tiesiog pasikalbėkite su vaiku apie tai, apie ką jis manys reikalinga su jumis pasikalbėti. Papasakokite jam apie savo pirmąjį įsimylėjimą – be ironijos ir pajuokų, kad jis suprastų, jog jūs tikrai gerbiate jo jausmus.

▪ Jei jūsų vaikas linkęs lyriškai išreikšti savo jausmus, galite kartu su juo paskaityti eilėraščius ar pasakojimus apie meilę. Tik neteikite savo didaktinių išvadų, tiesiog mėgaukitės svetimų emocijų išraiška.

▪ Tuo atveju, kai vaikas užduoda klausimus, bet nepasakoja jums savo istorijos, nesistenkite išgauti iš jo visų smulkmenų. Atsakinėkite tik į tai, apie ką vaikas klausia.

▪ Jei vaikas savo įsimylėjimą saugo kaip valstybės paslaptį, gerbkite jo poziciją. Daugeliu atvejų vaikai tiek pasineria į savo emocinę būseną, kad jiems atrodo, jog jei jie apie tai papasakos, tai visas stebuklas išnyks, ištirps nuo svetimo žvilgsnio prisilietimo. Šiuo atveju išrinkite pagarbaus nesikišimo poziciją.

▪ Pasiūlykite vaikui, kuris jau moka rašyti, pradėti rašyti dienoraštį. Psichologai, dirbantys su vaikais, patekusiais į krizines situacijas, pasakoja, kad paprastas savo jausmų išdėstymas popieriuje kartais būna tiesiog stebuklingai veiksmingas – apsaugo vaikus nuo nervinių krizių ir depresijų. Bet tik nepasiduokite pagundai perskaityti šį dienoraštį ir su vaiku aptarti jo „klaidas“.

Ir nedarykite dar vienos tarp tėvų paplitusios klaidos – vaikų meilės nevertinkite pernelyg emocingai. Svarbiausia – kad jūsų sūnus ar duktė jaustų, jog visuomet jam padėsite.

Skaitykite pasakas

Net jei visas šias istorijas jūsų vaikas jau yra girdėjęs, perskaitykite jas dar kartą, kartu. Daugelio pasakų siužetai suprantamai ir išmintingai pasakoja apie meilę: undinėlės ir princai, alaviniai kareivėliai ir balerinos, princai ir gražuolės. Pasakose įsimylėjėliai būna vieni kitiems ištikimi, pasiryžę atiduoti gyvybę už meilę, išgelbėti mylimą žmogų, įveikti pačias sunkiausias kliūtis. Tai ruošia vaiką realių vyrų ir moterų santykių suvokimui.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją