Tai ką, anksčiau žmonės nerūkydavo, negerdavo, nevartodavo opijaus ir kanapių? Niekas nuo nieko nepriklausė ir apsirijėlių nebuvo? Jei taip, tai kas čia su mumis atsitiko?
Dėl visko kalti labai maži mūsų smegenų dariniai, išsidėstę smegenų viduryje, taip vadinamoje „pasitenkinimo zonoje“. Tokių zonų yra ir kitų gyvūnų smegenyse. Tarkime, žiurkė, kuriai į šią vietą įveda su rankenėle sujungtą elektrodą, ima be perstojo ją spausti. Ji daro tai be poilsio, kol visiškai išsenka!
Pagrindinė medžiaga, sukelianti pasitenkinimą – dopaminas. O veda į ją keliai iš įvairių receptorių. Šie nedideli - kelių centimetrų - keliai yra labai galingi. Jie labai jautrūs įvairiausioms medžiagoms: nikotinui, alkoholiui, opiatams, kanapės preparatams, kofeinui.
Kai visos šios medžiagos pasiekia dopamininių branduolių, mes ne tik jaučiame malonumą. Mes imame instinktyviai kartoti veiksmą, kuris tą malonumą sukėlė. Atrodo, gamta įdėjo čia viską, kad žmonės kada nors imtų rūkyti, gerti, leistis ir stimuliuoti save visokiais saldumynais, skysčiais bei tabletėmis? Ne visai taip.
Esmė: visos šios medžiagos, kurias taip paslaugiai siūlo mums pramonė, iš tikrųjų sugeba gamintis mūsų pačių smegenyse.
Natūralūs opiajai – endorfinai - skiriasi tuomet, kai mes:
- sportuojame;
- girdime nuoširdų komplimentą;
- mylimės;
- juokiamės;
- žaidžiame;
- sapnuojame, kad skraidome;
- baigiame medituoti ir t.t.
Gamta tokiu būdu tarsi skatina mus kartoti visus šiuos puikius veiksmus. Nes jie yra mums naudingi. O štai kiti receptoriai, susiję, tarkime, su adrenalinu, sukelia mums nemalonius pojūčius:
- kai artėja pavojus;
- kai nuo ko nors mums skauda;
- kai mums nesiseka;
- kai mes nerimaujame ir pykstame.
Tokiu būdu mes išmokstame vengti tam tikrų veiksmų, nes cheminis signalas, vadinamas „neigiamas stresas“- pakankamai stiprus, kad mes jį įsimintume.
O dabar pažiūrėkime, ką atrado europiečiai.
Kolumbas mus supažindino su tabaku, ir jau prieš keturis šimtus metų ėmėme jį rūkyti. Nuo Antikos laikų europiečiai išmoko gerti vyną, o nuo Viduramžių - iš arabų - stiprų spiritą. Iš Azijos ir Indijos apie du šimtus metų atgal ėmė vežti opiumą, kur čia rūkė nuo neatmenamų laikų...
Iš Pietų Amerikos ėmė vežtis kavą, patys išmoko gaminti saldumynus ir kremą, pripratino save prie azartinių lošimų. O visai neseniai atrado kompiuterinius žaidimus, virtualų seksą, laisvai prieinamą pornografiją.
Kaip ir priklauso pagal mūsų smegenų biochemiją, viso to žmonės ieško dviem atvejais:
- kad sukeltų sau malonią būseną;
- kad išvengtų nemalonios būsenos (nerimo, liūdesio, įkyraus mąstymo apie problemas).
Visos šios medžiagos (išorinės) ir (kas ypač svarbu) nereikalauja aktyvumo. Skirtingai nuo sporto, sekso, juoko, žaidimų ir meditacijų , čia beveik nieko nereikia daryti. Išsitraukei ir uždegei cigaretę, atkimšai butelį ir pripylei taurelę, prarijai tabletę ar susileidai į veną, įsijungei žaidimą, suvedei į adresų eilutę „XXX“...
Ir štai mūsų smegenys ima persiorientuoti. Jos nebegamina natūralių medžiagų (juolab mes aktyviai prie to ir neprisidedame). O ima laukti išorinės žaliavos. Ir kuo toliau, tuo labiau sukelia mums mažą adrenalininį „pragarą“, kai šių medžiagų nėra. Tokiu būdu smegenys perspėja mus: „Mesk“.
Bet dalis žmonių supranta šį signalą klaidingai: „Kartok iš naujo“. O kartoti aktyviais būdais nenori ir nemoka. Tuomet mažiausiai dešimčiai procentui žmonių prasideda uždaras ratas - pakartosiu tai, nuo ko man dabar taip bloga.
Tai jau priklausomybė, su visa puokšte:
• Tolerancija: jau nebeužtenka pakelio cigarečių, kelių taurelių, kelių spurgų, vienos dozės , silpno porno, reikia daugiau ir stipresnio;
• Abstinencija: negaunant dreba rankas, kyla nerimas, pykina, nesimiega.
• Kompulsyvi paieška: kur gauti? Padarysiu bet ką, kad tik gaučiau!
• Vergavimas: ne tu valdai savo „įprotį“, o jis valdo tave. Pasimiršta miegas, artimieji, darbas, sveikata.
Ar būna kažkas panašaus į abstinenciją ir toleranciją su sportu, seksu, juoku, sapnais, meditacija? Žinoma, kad būna – smegenų mechanizmai juk tie patys. Trūksta ir norisi stipresnio. Todėl prisiminkime: jei jūs norite nutraukti savo „priklausomybę“, nekovokite! Smegenų neapgausite.
Tiesiog nebijokite pakeisti savo priklausomybių kitomis - natūralesnėmis. Beje, kodėl jums nesuradus draugų, kurie irgi mėgsta natūralumą? Sako, kad tikri draugai - draugai anaiptol ne nelaimėje, o džiaugsme!
