Jei tik mūsų organizmui ima trūkti šio vitamino, pastebimas kraujavimas iš dantenų bei nosies, nuovargis, mieguistumas, oda papilkėja, išsausėja ir ima pleiskanoti. Dėl vitamino C trūkumo susergama vadinamąja klasikine liga - skorbutu.
Truputis istorijos
Net ir nieko nežinodami apie vitaminą C mūsų protėviai gebėjo įveikti jo trūkumo sukeltas ligas. Pavyzdžiui, senovės egiptiečiai puikiai išmanė, kaip parinkus tam tikrą maistą galima išgydyti dantenų kraujavimą, mieguistumą ir nuovargį, odos problemas. Šiaurės tautos ir indėnai stiprindavosi pušų spyglių nuoviru, o dykumų klajokliai - amžinai žaliuojančių augalų syvais.
Teko gerokai palaukti, kol žmonija atrado vitaminą C.
1747 metais laivo gydytojas James Lindas pastebėjo, kad skorbutu sergantys jūreiviai tiesiog stebuklingai greitai pasveikdavo pavalgę citrinų. Iš pradžių jis nesugebėjo suprasti, kodėl? Atsakymas į šį klausimą buvo rastas dar po šimtmečio. Tai pavyko padaryti tik 1934 metais vengrų mokslininkui Albertui von Szent-Gyorgui Nagyrapolt�ui. Jis atrado ir sugebėjo susintetinti vitaminą C.
Revoliucija grožio industrijoje
Praėjus beveik dvidešimčiai metų nuo šio vitamino atradimo, buvo atskleistas ir jo poveikis odai. Taigi vitaminą C jau galima vadinti ne tik sveikatos, bet ir grožio saugotoju.
Aštuoniasdešimtųjų viduryje amerikiečių mokslininkai įrodė, kad odai išlaikyti glotniai ir elastingai yra nepakeičiamas būtent vitaminas C. Jie ištyrė, kad molekulės su šiuo vitaminu gali virsti transportuojančiomis molekulėmis ir prisijungusios kitus, odai švelnumą suteikiančius komponentus, įsiskverbia giliai į vidinius odos sluoksnius.
Grožio industrijoje prasidėjo naujas etapas - jauninančių produktų gamyba su vitaminu C. Be to, paaiškėjo, kad vitaminas C ne tik sutvirtina kalogeno skaidulas, bet ir saugo odą nuo laisvųjų radikalų. Jis padeda greičiau atsinaujinti epidermiui ir taip apsaugo odą nuo išsausėjimo. Taigi ir odą drėkinančios bei nuo aplinkos poveikio saugančios kosmetikos priemonės imtos gaminti su vitaminu C.
Net ir kitais vitaminais praturtinti kremai (dažniausiai A ir E) neapsieina be vitamino C. Mat jis padeda juos įsisavinti ir sustiprina jų poveikį.
Proziška realybė
Tačiau kodėl ypatingą poveikį žadantys produktai su šiuo vitaminu dažnai nepateisina mūsų lūkesčių?
Svarbu prisiminti, kad vitaminas C yra itin nepatvarus. Kontaktas su deguonimi ar aukšta temperatūra ardo jį. Rimti kosmetikos gamintojai jau sugalvojo, kaip "įpakuoti" šį kaprizingą jaunystės saugotoją.
Vieni tokiems produktams naudoja tūbeles su itin plonyčiai antgaliais, per kuriuos kremą tenka spustelėti nemenka jėga, kiti gi jį "uždaro" į mikroskopines liposomų kapsules, kurios suyra tik patekusios ant odos. Todėl jei ant produkto puikuojasi užrašas, kad jis praturtintas šiuo vitaminu, tačiau pakuotė tokia, kad ją pradarius produktas kontaktuos su oru, tikėtis gero rezultato neverta.
Negalima kremų laikyti vonios kambaryje ar šaldytuve - ir šiluma, ir šaltis gerokai sumažina jų veiksmingumą.
Daug ar mažai?
Kiek gi reikia gauti vitamino C, kad jis saugotų ne tik mūsų sveikatą, bet ir pasitarnautų grožiui ir bent keletui metų atitolintų pirmąsias raukšleles? Yra aišku, kad skorbuto pavyks išvengti gaunant 20 mg per dieną šio vitamino.
Vienoje medicininėje literatūroje teigiama, kad optimali paros dozė yra 100 miligramų, kitur - kad pakanka ir perpus mažiau. Pasitaiko teiginių, kad kuo daugiau - tuo geriau. Ir iš tiesų, vitaminas C - vienas iš nedaugelio, kurio perdozuoti itin sunku - jo perteklius iš organizmo pašalinamas kaip oksalo rūgštis.
Tiesa, rūkančiųjų organizmas įsisavina tik apie 40 procentų į jį patekusio vitamino. Net ir patys geriausi kosmetikos produktai nekompensuos reikalingų medžiagų stygiaus. Tačiau jie gali pagelbėti sustabdyti laiką tada, kai mūsų kūnas mėgaujasi sveika gyvensena.
