Grįžusi į namus ji atlieka savotišką ritualą - nuspalvina aplankytąją šalį (beje, tuščių plotų žemėlapyje liko vos trečdalis). Egzotiški daiktai namuose taip pat išduoda šeimininkės aistrą kelionėms. Rasite ir egiptietišką krėslą, ir paveikslų iš Maroko. Tiesa, suvenyrų sandėliu šio buto nepavadinsi.
Namų šeimininkė prisipažįsta, kad renkasi tik daiktus, kurie jai tikrai patinka. Kartais Olivios "noriu" kitiems atrodo daugiau nei keistas. Tempti iš kelionės po Kaukazą milžinišką sovietinių laikų Lenino portretą ar su drauge apvaikščioti pusę vieno Baltarusijos miesto parduotuvių, pardavėjų kaulijant atiduoti propagandinį plakatą iš vitrinos?
Žinoma, didžiausiu turtu Olivia vadina sutiktus žmones, patirtus įspūdžius, tad fotoaparatas yra jos nuolatinis palydovas. Šiais skaitmeninių nuotraukų laikais jos noras kelionės akimirkas turėti ne kompaktinėje plokštelėje, o išspausdintas kiek nostalgiškai gali pasirodyti senamadis. Tačiau Olivia kiekvienos kelionės įspūdžius rikiuoja į fotoalbumus, kurie primena storas enciklopedijas ir svetainėje užima vis daugiau vietos knygų lentynose.
Kiekvieną iš trijų kambarių namų šeimininkė sakosi norėjusi sukurti visiškai skirtingą. Jos miegamasis su gėlėtomis užuolaidomis, medine lova, apkrauta žaislais ir lėlėmis, taip ir sufleruoja apie jos prancūzišką kilmę, pabrėždamas, kad šioje teritorijoje svarbiausi žodžiai "minkšta" ir "jauku". Svečiams skirtą kambarį, kurį Olivia dažnai naudoja kaip kabinetą, ji vadina "orientalistikos kambariu".
Čia esantys daiktai aiškina pavadinimo prasmę - senųjų faraonų laikus mena aukso spalvos krėslas iš Egipto, lova, nuklota ryškiaspalvėmis pagalvėlėmis, tarsi kviečia pailsėti nuo marokietiško karščio, o akis džiugina daugybė paveikslų iš skirtingų Rytų kultūros šalių. Ne vienas svečias pripažįsta, kad šis kambarys primena kiek eklektišką spektaklio ar kino filmo apie egzotišką šalį dekoraciją, kuri intriguoja.
Svetainę būtų galima vadinti koncertų sale - jos centre puikuojasi milžiniškas fortepijonas, ant sienų iškabintos Olivios koncertų programėlės ar plakatai, o prie lentynų spintos glaudžiasi raudono aksomo kėdės iš tikros koncertų salės (jas namų šeimininkė įsigijo sendaikčių turguje). Pagarba muzikai ne vieną suklaidins. Taip jau ir atrodo, kad Olivia profesionali muzikantė. Ji pati tik gūžteltų pečiais - "deja..."
Ši aukštos klasės internetinių sistemų specialistė fortepijonu groja nuo vaikystės, bet muzikantės karjeros teko atsisakyti dėl neįveikiamos scenos baimės. Šiandien kompiuterio klavišais "skambinanti" moteris muziką tebevadina savo didžiąja meile, o draugus ir svečius džiugina mini koncertais. Taigi svetainė tikrai verta koncertų salės vardo. Net raudono aksomo užuolaidos (kurios, pasirodo, kainavo itin daug) čia parinktos neatsitiktinai - tai svarbu gerai akustikai.
Pasivaikščiojimą po Olivios namus būtų galima tęsti ir toliau, tačiau greičiausiai jau perpratome jų šeimininkės charakterį. Belieka džiaugtis jos drąsa kurti būstą klausantis savo giluminių širdies troškimų ir to pasimokyti mums patiems. Juk jau supratome, kad tai atsipirks - tokį butą pavadinti nuobodžiu ar nejaukiu nedrįstų niekas.
