Anot Seimo narės Marijos Aušrinės Pavilionienės, moterų visuomeniniai judėjimai moteriškosios ir vyriškosios lyties bei moters ir vyro socialinių vaidmenų suvokimą ėmė keisti dar 20-to amžiaus viduryje.
„Silpnosios“ ir „stipriosios“ lyties sampratas pakeitė lyčių lygybės idėja ir jos įteisinimas. Tradicinius moters vaidmenis šeimoje – žmonos, motinos, namų ūkio tvarkytojos, vaikų augintojos, šeimos narių slaugytojos – papildė išsilavinusios moters, savimi pasitikinčios, karjeros siekiančios, sugebančios derinti rūpesčius šeima ir saviraišką visuomenėje įvaizdžiai.
Tuo tarpu vyro tipiškus vaidmenis – šeimos išlaikytojo, praleidžiančio darbe, o ne šeimoje, didžiąją savo gyvenimo dalį, išplėtė nauji vyriškumo bruožai: tėvas ėmė skirti daugiau laiko šeimos nariams, aktyviau dalyvauti šeimos gyvenime, vaikų ugdyme.
„Vyrai pripažino, jog tradiciškai pagal lytis skirstant namų ūkio priežiūros ir vaikų auklėjimo darbus, paliekant moteriai sunkiausias šeimos prievoles ir pareigas, tarp šeimos narių įsigali susvetimėjimas.
Vyrai ėmė grįžti į šeimą auginti vaikų, skyrybų atveju siekti tėvo teisės vaiko priežiūrai ir auginimui, vaiko lankymui buvusios žmonos naujoje šeimoje. Tačiau iki šiol išlieka klaidingas supratimas, kad namų ir vaikų priežiūra yra tik moters pareiga“, - teigė Seimo narė Tėvo dienos proga surengtoje spaudos konferencijoje.
Deja, tėvo įvaizdis yra suvokiamas ir atskleidžiamas prieštaringai, nes prieštaringa yra ir pati gyvenimo tikrovė.
„Tėvas – tai ir namo statytojas, medžių sodintojas, sodo augintojas, bityno prižiūrėtojas, artojas, žvejys, kalvis, dailidė, šeimos ir valstybės gynėjas, žuvęs už Tėvynę karys, politinės santvarkos auka, tremtinys. Toks tėvo paveikslas perteikia vyro gebėjimus kurti, globoti, ginti, saugoti šeimą ir valstybę.
Tačiau egzistuoja ir kita paveikslo pusė: tėvo tirono, agresyvaus smurtininko, žmogaus ydingo, bevalio, neatsakingo, paliekančio šeimą skursti ar alkoholizmu ir smurtu griaunančio šeimą, nusižengiančio įstatymams. Taigi tėvystė yra ne vien ištikimybė šeimai, meilė vaikams ir žmonai, rūpestis šeima, bet ir tėvo smurtas šeimoje, moters žeminimas vaikų akivaizdoje, fizinis vaikų žalojimas“, - sakė M. A. Pavilionienė.
Todėl mūsų valstybėje įteisinus Tėvo dieną kaip šventę, anot parlamentarės, turėtume realiai įgyvendinti Apsaugos nuo smurto šeimoje koncepciją, steigiant vyrų krizių namus, suteikiant vyrams realią psichologinę ir socialinę pagalbą. Tėvo diena kaip šventė bus tik tuomet, kai vaikai žinos, kas yra jų tėvas, kai tėvas bus šalia ir arti jo bus saugu, kai tėvas kuo daugiau laiko galės praleisti namuose.
„Norint Tėvo dieną švęsti kaip valstybinę šventę, reikia valstybėje pasirūpinti ne vien motina ir vaikais. Būtina pradėti rimtai ir atsakingai spręsti tėvo problemą – bedarbio, emigravusio, neišsimokslinusio, kupino ydų ir neturinčio valios jų įveikti. Nes tik tuomet švietimu ir realia socialine, psichologine pagalba grąžinsime į šeimą tėvą, kuris nekels grėsmės šeimos institucijai“, - įsitikinusi Seimo narė.
Moterų siekiai vyrus trikdo?
Anot Vyrų krizių ir informacijos centro steigėjo Algirdo Meškausko, vyrams, kaip ir moterims, šiandien nėra paprasta gyvenime. „Vyrai iš tiesų į daugelį dalykų reaguoja ne taip, kaip turėtų, todėl padaro savo ir artimųjų gyvenimus ne tokius, kokie jie turėtų būti“, - pripažino pašnekovas.
Anot jo, visi moters vaidmens pokyčiai paliečia ir vyrus. Todėl jeigu nebus dirbama su vyrais, nebus jiems aiškinama, kokios permainos vyksta moterų gyvenime, galima susilaukti labai neigiamų pasekmių.
„Vyrai, ypač vyresni, auklėti tuomet, kai dar nebuvo visuomenėje kalbama apie naujus moters vaidmenis, todėl suvokimas, koks turi būti vyras šeimoje, nuo senų laikų nelabai ir pakitęs.
Neseniai pasirodė informacija, kad Lietuva minima tarp valstybių, kuriose yra daugiausiai moterų vadovių. Ši informacija visai nedžiugina. Tai reiškia, kad vyrai, kurie tradiciškai linkę lyderiauti, šeimoje, kurioje lyderė yra moteris, turi santykių problemų“, - teigė A. Meškauskas.
Anot pašnekovo, statistika rodo, kad visos blogybės, taip pat ir dažnas Lietuvoje smurtas šeimoje, dažnai prasideda su pirmojo vaiko gimimu. Taip pat smurtą patiria ir nemažas procentas nėščių moterų.
„Tai susiję su nauju vyro vaidmeniu, kuriam šis nepasiruošęs. Jei mergaitė nuo vaikystės žaidžia, kokia ji bus mama, vyrui tėvo vaidmuo dažniausiai nukrenta kaip iš dangaus. Ir dažnai jis nebūna panašus į matytą tėvų šeimoje. Vyro partnerė visai kitaip įsivaizduoja šeimą ir vyrui tai būna netikėta“, - pasakojo A. Meškauskas.
Anot vyrų problemų eksperto, padėti vyrams susidoroti su besikeičiančiu jų vaidmeniu turėtų būti ir valstybės rūpestis. Tą daryti reikėtų ne tuomet, kai šeima jau subyrėjusi, o pačioje pradžioje, kai ši dar kuriasi, kai yra meilė, puoselėjamos svajonės ateičiai, su džiaugsmu laukiama pirmagimio.
„Manau, praverstų tėvystės mokymai, kurie labai paplitę Skandinavijos šalyse. Lietuvoje kol kas panašias iniciatyvas bando įgyvendinti tik entuziastai. Taigi reikėtų rūpintis ne tik moters poreikiais, bet nepamiršti ir vyrų. Daug dalykų, ko jam laukti ir tikėtis, reikia pasakyti vyrui iki tol, kol gims vaikas“, - įsitikinęs A. Meškauskas.
Pašnekovas teigiamai vertina tarp vyrų populiarėjančias vaiko priežiūros atostogas. Pernai jomis pasinaudojo 588 vyrai. Tiesa, lyginant su daugiau kaip 20 tūkst. moterų – tai nedidelis skaičius. Tuo tarpu galimybe padėti moteriai prižiūrėti gimusį kūdikį iki jam sukaks mėnuo, pasinaudojo per 9 tūkst. vyrų.
„Tai rodo, kad vyrai linkę atsigręžti į šeimą. Bėda ta, kad šeimos svarbą daugelis vyrų suvokia žymiai pavėluotai, kai jau įveikti karjeros laiptai, sukurtas tvirtas finansinis pagrindas. Būtent tuomet vyras pastebi, kad jam trūksta šilumos šeimoje, kad nėra taip, kaip norėtųsi. Ir tuomet jis išgyvena didžiulę krizę“, - apibendrino A. Meškauskas.
