Stano pasakojo, jog iki devintos klasės jis jautėsi esąs normalaus sudėjimo – daugmaž toks, kaip ir visi, tačiau vėliau, kai bendraklasiai ėmė stambėti ir stypti, o jis buvo smulkutis, pradėjo išgyventi dėl svorio.

„Žmonės sakė, kad turėčiau tik džiaugtis greita medžiagų apykaita, bet pačiam buvo neramu... Pradėjau sportuoti, daug valgiau, bet kad ir ką bedariau, niekas nėjo „į kūną“. Greitai supratau, kad toks jau tas mano organizmas, beviltiška su juo kovoti, - juokėsi Stano. - Todėl greitai tas kompleksas išnyko, ypač tada, kai bendraklasiai iš gražių ir raumeningų žmonių tapo pilvoti. Tada supratau, kad turiu Dievo dovaną ir apsidžiaugiau.“

Atlikėjas DELFI prisipažino, kad nėra nė vieno darbo, nė vienos kūno dalies, nė vienos minties, nieko, kas atrodytų išbaigta ir tobula.

„Viską manyje norėtųsi šiek tiek pakeisti ir tuo labai džiaugiuosi. Kaip sakė ispanų filosofas Jose Ortega y Gassetas (parašęs knygą „Masių sukilimas“) tik tie žmonės, kurie mato savo netobulumą ir galimybę būti geresniais, kažką daryti geriau, eina į priekį. O tie, kurie galvoja, kad yra geriausi, šauniausi ir protingiausi, yra dvasiškai mirę, tiesiog masės žmonės.

Linkiu niekada nevartoti sąvokos „kaip visi“. Pats blogiausias ir tuščiausias dalykas yra noras būti tokiems, kaip visi, elgtis pagal kažkokius visuomenes elgesio modelius, kurie ne visuomet yra priimtini. Būkite išskirtiniai, matykite savo netobulumą ir naudokitės galimybėmis būti geresniais“, - linkėjo Stano.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją