Sustojęs laikas
Kai 79 po Kristaus metais galingas Vezuvijaus išsiveržimas palaidojo klestinčius Romos imperijos miestus - Pompėją, Stabiją, Herkulanumą, atrodė, jog drauge su juose žuvusiais žmonėmis baigėsi ir jų istorija. Tačiau ši senovės tragedija įamžino vienos galingiausių visų laikų imperijų gyventojų kasdienybę, suteikdama mums galimybę iš arti prisiliesti prie vienos seniausių civilizacijų.
Tašytų akmenų luitais grįstos gatvės ir šaligatviai, namai, šventyklos, teatras ir amfiteatras, tarsi vakar naudoti moliniai indai, spalvingos freskos... Ir jokių viduramžių rūmų ar suvenyrų krautuvėlių - išlikęs miestas tik savo epochos liudininkas.
Senovės tragediją liudija ir gipsinės žmonių figūros. Archeologai, kasinėdami Pompėją dažnai aptikdavo keistos formos tuščias ertmes ir sugalvojo jas užpildyti gipsu. Taip buvo atkurti seniai sudūlėję žuvusių žmonių kūnai, sustingę apimti priešmirtinės agonijos. Gal todėl gatvėse klaidžiojanti margaspalvė ir įvairiatautė turistų minia čia daug tylesnė nei bet kur kitur - negali išlikti abejingas šiai praeičiai.
Maži malonumai
Kai jau akys pasisotina senovės, o kojos pajunta nuovargį, pats laikas maloniai atsikvėpti. Užveri senosios Pompėjos vartus ir vėl patenki į triukšmingą Pietų Italijos kasdienybę. Nors visa Vezuvijaus papėdė nusėta jaukiais itališkais miesteliais, tačiau keliautojai itin pamėgę gražųjį Sorrentą.
Čia daugybė puikių picerijų, kavinių ir, žinoma, žymiųjų Sorrento citrininių saldainių, citrinų likerio, citrinų muilo... Net ir mažoje kavinukėje galima pasimėgauti gera kava, o burnoje tirpstanti itališka pica gerokai skiriasi nuo kepamų mūsų picerijose.
Tačiau tai tik malonioji kelionės dalis.
Gatvės - be pavadinimų
Pietų Italijoje gatvės taip pat turi pavadinimus, tik čia niekas nesivargina jų rašyti. Beje, neverta tikėtis, kad pravažiavę reikiamą posūkį, galėsite pasukti vėliau ir apvažiavę ratą apie namų kvartalą atsidursite reikiamoje vietoje. Dažniausiai iš pagrindinės gatvės šakojasi daugybė kreivų siaurų gatvelių-akligatvių.
Vienoje kitoje didesnėje sankryžoje pastatyti stulpai su mažytėmis nuorodomis. Tačiau šalia gatvių pavadinimų visai tokiu pat šriftu kryptis į vietos piceriją ar autoservisą...
Todėl neverta gaišti laiko net ir su pačiu detaliausiu žemėlapiu, o taupant laiką verčiau klausti kelio vietos gyventojų. Tiesa, absoliuti dauguma kalba tik itališkai, tačiau stengsis jus suprasti ir nuoširdžiai gestikuliuodami bandys išaiškinti, kur dabar sukti. Neretai į pagalbą sulekia net keletas praeivių.
Kelių labirintai
Tačiau klaidus gatvių labirintas ne vienintelė priežastis palikti automobilį stovėjimo aikštelėje. Gatvėse ir keliuose zuja nesuskaičiuojama daugybė motorolerių ir automobilių, kurių tik retas kuris nėra įlenktu ar nubrūžintu šonu, išdaužtu priekiniu žibintu ar nudaužtu veidrodėliu.
Jei tik kiek ilgėliau stabtelėsite prie šviesoforo ar bandysite įžvelgti gatvės pavadinimą, tuoj iš visų pasigirs įkyrus pypsėjimas, palydimas garsių nepasitenkinimo šūksnių ir gestikuliavimo.
Vairuotojai vieni kitus gatvėse lenkia ir iš kairės, ir iš dešinės, ir elgiasi kone visada taip, tarsi važiuotų degant žaliam šviesoforo signalui. Gal todėl ir šviesoforai čia kitokie - didžiulis raudonas signalas ir mažyčiai geltonas ir žalias.
Norėdama saugiai su vaikais pereiti gatvę pėsčiųjų perėja, kur nėra šviesoforo, atradau net italus sudrausminantį triuką. Vaikai saugiai įsikibdavo tėčiui į rankas, o aš tuščią vežimėlį drąsiai įstumdavau į gatvę. Matydami dar labiau "išprotėjusią" moteriškę nei jie, prie perėjos automobilius sustabdydavo visi vairuotojai, ir mes pagaliau pereidavome į kitą gatvės pusę.
Visas vietos įžymybes itin patogu aplankyti traukiniu, kurių eismas čia, beje, puikiai sutvarkytas. Vadinamuoju Vezuvijaus žiedu, kuris sujungia Neapolį su visais įlankos miestukais ir gyvenvietėmis, traukiniai važiuoja dažnai, kelionė neprailgsta, o bilietai tekainuoja kelis eurus.
Pietietiškas nuoširdumas kainuoja
Pietų ir šiaurės italai labai skirtingi: pietiečiai šiauriečius kaltina arogancija ir pasipūtimu, šiauriečiai įsitikinę, kad pietuose klesti tinginystė ir nusikalstamumas. Todėl šiauriečiai išgirdę, kad keliaujame į Neapolio apylinkes, visai nuoširdžiai pasiūlys ne tik paragauti žymiosios mocarelos (mozarella di buffalo), bet ir primins, kad čia svarbu saugoti rankines ir tikrinti sąskaitas.
Neilgai trukus teko įsitikinti, kad Pietų Italija - ne vieta žiopsoti. Kai populiarioje itališkų drabužių tinklo parduotuvėje nutariau atnaujinti aprangą, pardavėjos nuoširdžiai šypsodamos supakavo išsirinktus daiktus ir tarsi netyčia brangiausią pirkinį įmušė net du kartus...
Tačiau būtent kontrastai ir suteikia Pietų Italijai tik jai būdingo žavesio - triukšmas ir chaosas keliuose bei nuoširdūs žmonės, kalnai šiukšlių, bet jaukios ir malonios užkandinės, nepaprastai graži gamta, šilta jūra ir išlikę mūsų civilizacijos ištakų ženklai - senosios Romos paminklai.
