Rutininis šeimos gyvenimas sugalvotas visuomenės ir gamtos neatsitiktinai. Buvo numatyta, kad jis toks ir turi būti. O kaip kitaip? Ir gyvūnų šeimos, ir žmonių santuokos egzistuoja ne įdomumo dėlei. O pirmiausiai tam, kad saugiai užaugintų lėtai bręstančius palikuonius. Kartu šeimos bent jau teoriškai palaiko bendruomenėje taiką, saugo bei perduoda turtą ir tokiu būdu tampa visuomenės ląstelėmis. Ar gali ląstelė nebūti rutininė? Ar gali ji nuolat keistis ir ar gera nuo to būtų vaikams ir visuomenei?

Teoriškai kiekviena šeima gali keistis. Nes ji susideda iš žmonių, kurie turi laisvą valią. Na, kas atsitiktų, jei jūs ryte neišgertumėte kavos, o sušoktumėte laukinį šokį ir palįstumėte po vėsiu dušu? Arba iš viso neitumėte naktį miegoti, o vaikščiotumėte po miestą? Jūs pavargtumėte ir norėtumėte miego, tačiau naktis tikrai nebūtų tokia, kaip kitos. Ir rytas būtų kitoks.

O ką, jei jūs vakare atgręžtumėte į save vyrą, išjungtumėte jo kompiuterį ir paprašytumėte jį įvertinti jūsų naujus apatinukus? Jis, žinoma, visko yra matęs, tačiau daugiausiai ekrane, o čia jam - gyvas kūnas prieš akis. Seksas tikrai būtų įdomus.

Tačiau tai juk tariamoji nuosaka, tiesa? Praktiškai jūs vargu ar visa tai darysite. Greičiausiai jūs pafantazuosite, kad tai būtų visai nieko ir sutiksite, kad įvairovė yra gerai. O praktiškai... jūs eisite vakare miegoti, o ryte gersite kavą. Po to ruošite vaiką į mokyklą ir pasakysite atsikėlusiam vyrui „labas“. O vakare pamatysite jo nugarą prie kompiuterio.

Mintis apie ankstyvą kėlimąsi, dušą, naktinį pasivaikščiojimą ir įdomų seksą išgaruoja kaip tik tuomet, kai visa tai būtų labai smagu! Tačiau nenugalimai jėgai jūsų viduje smagu tas, kas įprasta. Būtent tuomet jūs pasakote sau: „Na, gal kitą kartą“, nes:

Dabar aš labai noriu miego, o ryte man reikia eiti į darbą;
Pradėsiu nuo pirmadienio;
Šaltas dušas - siaubinga, kai guli šiltoje lovoje;
Naktį vaikščioti pavojinga;
O kas prižiūrės vaiką?
Vyras vis tiek nesureaguos į apatinukus: aš jau tikrinau;
Sekso nenoriu iš viso.

Matote, jūsų viduje gyvena labai paslaugi dalis, kuri vadinasi „Vidinis Sabotuotojas“. Jis sabotuoja bet kokią jūsų pastangą ar iniciatyvą pasikeisti.

„Bet juk aš noriu keistis!”- sušuksite jūs.

Ir taip sušukdama jūs manote, kad šie trys žodžiai yra labai paprasti: “aš“, „noriu“ ir „keistis“ ? Iš tikrųjų netgi jūsų „aš“ nėra vientisas. Kad jis toks būtų, jums reikia tapti vientisa asmenybe: tuomet galvodama, „kaip smagu keltis auštant“, jūs iš tiesų atsikelsite auštant. Realus gi jūsų „aš“ sudarytas iš dalies „žinau, kas man būtų gerai“, Vidinio Sabotuotojo: „Bet aš neleisiu tau to padaryti“ ir Vidinio Kritiko: „Tu ir vėl to nepadarei“ .

Iš tikrųjų ir jūsų „noriu“ labai skiriasi nuo kitų „noriu“. Pavyzdžiui, kai jūs norite į tualetą, ar jūs galite sau pasakyti: „Gerai, aš noriu, bet galbūt aš pradėsiu šlapintis nuo pirmadienio“? Ne, jūsų noras iškart verčia jus veikti. O štai „Noriu kitokio sekso“ jūsų neverčia veikti iš karto. Nes šalia „Noriu sekso“ stovi keli slopinantys „Nenoriu ir bijau“:

Kad jis mane atstums;
Kad nuoga aš jam nepatiksiu;
Kad po to jausiuos kalta, nes mama sakė, kad seksas - vyrų užgaida;
Kad mums nieko nesigaus;
Kad jam niekas nesigaus;
Kad jam gausis, bet ne taip, kaip aš noriu.

Ir pagaliau „keistis“- žodis visai ne toks geidžiamas, kaip jūs galvojate. Jei jūs prisiminsite, kaip skamba žodis „keistis“, ir kas jums su tuo žodžiu siejasi, tai galite atrasti tokias sąsajas: „Keistas“ - taip kalbama apie žmogų, kuris kitų nelabai mėgiamas, atstumtas, kitoniškas, balta varna;

„Tu pasikeitei“- kalbama su priekaištu, tave įtaria išdavyste, kitoniškumu, perėjimu į kitą stovyklą;

„Be pakitimų“ - tai gerai, tyrimai tvarkoje, esi sveikas, o štai „pakitimai“- tai jau kažkas įtartina, vėžio ląstelės, pavyzdžiui, ar hemoglobinas žemas.

„Orai keičiasi“- tai ciklonas, audra ar šiaip kažkas negera...

O kas gero jums ateina į galvą, kas yra susiję su žodžiu „keistis“? Ogi nieko gero ir neateina.

Todėl jei jūs būsite visiškai sąžininga, tai pafantazavusi apie naktinius nuotykius, kitokį seksą ir sveiką gyvenimo būdą, jūs pasakysite: „Žinau, kad tai būtų šaunu, bet netikiu tuo ir bijau“. Ir dar: „Gal ir rutininis mano gyvenimas, bet užtat saugus man ir vaikams: naktis savo lovoje, seksas su savo vyru, vaikas pamaitintas, su vyru pasisveikinta, į darbą nueita, vyras namuose - ir ačiū Dievui. Dar viena diena praėjo... ir t.t. ir pan.“

Vidinis Sabotuotojas bus patenkintas, o gyventi kitaip yra įtartina. Tik pasileidusios moterys vaikšto naktimis. Tik asocialios mamos nesirūpina vaikais. Tik kekšės demonstruoja vyrams apatinukus. Ir tik beprotės apsipylinėja šaltu vandeniu.

Jūs patenkinta? Ne? Tada pasakiusi tai visgi imkite ir padarykite! Rizika kartais geriau už saugumą. O beprotystė kartais geriau už sveiką protą. Kitaip nieko aplink nebūtų. Ir jūsų nebūtų. Nes joks sveiko proto ir besisaugojantis žmogus jūsų gyvybės nepradėtų... Paklauskite mamos.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją