Artritu serganti moteris sunkiai įsivaizduoja, kaip šiandien gyventų, jei jos klubo sąnarys nebūtų pakeistas dirbtiniu. Klubo sąnario operacija jai buvo atlikta prieš keturiolika metų. O iki to laiko ne vienus metus moteris kentėjo sunkiai ištveriamą skausmą.
„Rytą prabudusi iš lovos lipdavau dantis sukandusi. Tuomet, laikydamasi už baldų ir sienų, apeidavau visą butą, kol per naktį sustingęs sąnarys išsimiklindavo ir užimdavo patogią padėtį“, – pasakojo skaudžių išgyvenimų niekada nepamiršianti moteris.
Nuo skausmo A. J. Palionienę išvadavo endoprotezas, kurį teko įsigyti pačiai.
„Tuo metu ligonių kasų nebuvo ir niekas protezų nekompensavo. Jų pasitaikydavo labdaros siuntose iš Amerikos, bet man tokia laimė nekliuvo“, – pasakojo gydytoja.
Užsimiršti padeda citrina
Artritas – reumatinė liga, kitaip tariant, sąnarių uždegimas. Jį gali sukelti traumos, lėtinės virškinamojo trakto ligos, sumažėjęs organizmo atsparumas. Priežasčių gali būti daug. Pasekmės – sąnario pažeidimas, deformacija, dalinis arba visiškas nejudrumas. Ir begalinis skausmas ne tik judant, bet ir esant ramybės būsenos.
Ilgą laiką A. J. Palionienei nuo skausmo tekdavo gintis mankšta. Fiziniai pratimai, anot moters, yra vienas skausmo malšinimo receptų. Specialius mankštos pratimus reikia atlikti labai tiksliai, po to atsipalaiduoti, ir skausmas nuslopsta.
Dar vienas būdas kovoti su skausmu – „citrininis“. Įsidėjus citrinos griežinėlį į burną būna labai rūgštu ir slopindami šį pojūtį užsimerkiame. Tai padeda ir nuo skausmo.
„Užsimerkę nebematome ir nebejaučiame jokių dirgiklių, tik citrinos rūgštumą“, – paaiškino gydytoja A. J. Palionienė.
Užsimiršti padeda ir užimtumas. Jei susikoncentruosime į skausmą ir žiūrėsime į vieną tašką, patirsime atvirkštinį poveikį – nemalonūs pojūčiai dar labiau sustiprės.
Dažniausiai serga moterys
Šiais patarimais A. J. Palionienė mielai dalijasi su likimo draugais – artritu sergančių žmonių bendrijos nariais. Į bendriją susibūrę 200 kauniečių. Lietuvoje sunkiomis reumatinėmis ligomis serga 250 tūkst. gyventojų. Didžioji jų dalis – moterys.
Nevaldoma liga per penkerius metus sukelia visišką negalią. Todėl Lietuvos artrito asociacija, kuriai priklauso ir kauniečių bendrija, reikalauja parengti nacionalinę artrito pagalbos programą. Ji padėtų kuo anksčiau diagnozuoti reumatines ligas, ligoniams kompensuoti naujų vaistų kainą, taikyti kompleksinę medicinos ir socialinę pagalbą, kad būtų užkirstas kelias progresuoti neįgalumui.
„Ligoniai vienijasi, kad pasidalytų patirtimi, kaip gyventi sergant šia liga, neleisti jai progresuoti, išsaugoti sąnarius, kad nereikėtų jų keisti dirbtiniais“, – sakė A. J. Palionienė.
Domisi užsienio patirtimi
Artritu sergantys žmonės stengiasi perimti ir užsieniečių patirtį. Lietuvos artrito asociacija neseniai gavo JAV Stanfordo universiteto licenciją vesti pagalbos sau seminarus ir rengti specialistus. Patyrę instruktoriai iš Škotijos Vilniaus, Kauno ir Alytaus bendrijų atstovus pamokė, kaip tai daryti. Škotų programa „Iššūkis artritui“ toje šalyje taikoma jau dešimt metų.
Per savaitę išklausę teorijos kursą ir sėkmingai išlaikę praktinių užduočių egzaminą kauniečiai gavo savanorių instruktorių pažymėjimus ir gali mokyti kitus. Savitvardos programa suteikia ligoniams žinių apie ligą, jos tipus ir būdus, kaip sau padėti įveikti skausmą, pasitelkti proto galią, kaip tausoti energiją. Aiškinama fizinių pratimų ir racionalios mitybos nauda.
Atstoja brangius vaistus
„Reumatinėmis sąnarių ligomis sergantys žmonės nemažai laiko praleidžia ligoninėse. Jiems labai daug pataria sveikatos priežiūros specialistai. Mūsų bendrijos nariams padeda Kauno medicinos universiteto Reumatologijos klinikos vadovė docentė Asta Baranauskaitė, mokslų daktarė gydytoja Margarita Pileckytė“, – džiaugėsi A. J. Palionienė.
Tačiau didžiąją gyvenimo dalį ligoniams tenka būti vieniems ir rūpintis savo sveikata savarankiškai, ieškoti tinkamiausių būdų skausmui ir nuovargiui įveikti.
„Savitvarda – tai ne tik žinios, bet ir pasitikėjimas savimi“, – ligą įveikusi gydytoja A. J. Palionienė pateikė vieną iš receptų artritui gydyti.
Kiekvieno mėnesio antrą trečiadienį 16 val. Kauno bendrijos nariai renkasi savo būstinėje, įsikūrusioje Statybininkų mokykloje R. Kalantos gatvėje. Ligoniai dalijasi patirtimi, mankštinasi, mokosi įveikti skausmą, kuria individualius veiklos planus ir atsiskaito, kaip juos įvykdė.
„Pavyzdžiui, įsipareigojama kasdien eiti pasivaikščioti, nusipirkti mielą daiktą, nueiti į koncertą, susitikti su drauge kavinėje. Tai tikrai padeda, nes neužsidaroma tarp keturių sienų su savo liga. Kai žinai, kad reikės atsiskaityti klubo nariams, planą privalai įvykdyti, nors pažymio niekas nerašys“, – pasakojo bendrijos pirmininkė ir džiaugėsi, kad šis žaidimas atstoja brangius vaistus.
